- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pirmieji metų mėnesiai Lietuvos bankų sistemoje buvo gana vangūs. Sausį ir vasarį bendrasis paskolų portfelis mažėjo jau 17 mėnesių paeiliui, tačiau taupymo apimtis augo.
Akivaizdu, kad kreditavimo aplinka nepagerėjo, o pastaruoju metu siūlomos naujos reguliavimo priemonės aplinką daro dar sunkiau prognozuojamą, todėl didesnių pokyčių šioje srityje sunku tikėtis, tvirtina Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.
Pasak jo, per sausį bendrasis paskolų portfelis dar susitraukė 378,6 mln. litų, tačiau tai galima laikyti staigiu stabtelėjimu po praėjusių metų pabaigoje vykusio masinio paskolų gražinimo proceso, kai vien per lapkritį ir gruodį paskolų portfelio vertė sumažėjo 2,9 mlrd. litų nuo 64,3 iki 61,4 mlrd. litų.
Vasarį procesas dar smarkiau sulėtėjo – portfelis per mėnesį prarado 184,4 mln. litų vertės ir siekė 60,8 mlrd. litų. Žinoma, trumpo laikotarpio pokyčių negalima laikyti tendencija, veikiau galima teigti, kad pernykštės kreditavimo tendencijos kol kas nesikeičia.
„Praėjusių metų pradžioje siūlytos ir kreditavimo procesui būtinos įmonių bankroto ir restruktūrizavimo įstatymo pataisos nepriimtos. Maža to, siūlomų naujų teisinio reguliavimo iniciatyvų sąrašas ir neaiškios jų perspektyvos lemia sunkiai prognozuojamą teisinę aplinką ir jos poveikį skolinimui. Todėl didesnių poslinkių kreditavimo politikoje sunku tikėtis“, - aiškina S.Kropas.
Kita vertus, bankuose gerokai išaugo litų kiekis, o verslą netrukus turėtų pasiekti iš Europos institucijų gautos lėšos, skirtos ekonomikai skatinti. Šie du faktoriai neišvengiamai turės įtakos skolinimo procesams.
Sausį bankų klientai kiek patuštino indėlių sąskaitas – bendras indėlių portfelis traukėsi 397,1 mln. litų iki 40,6 mlrd. litų. Tačiau jau vasarį indėlių sąskaitos pasipildė 676,3 mln. litų ir peržengė 41 mlrd. litų ribą. Pilnėjo ir įmonių, ir valdžios institucijų, ir privačių asmenų sąskaitos. Pažymėtina, kad šis procesas pernai ir šiemet vyksta paraleliai su nuosekliai mažėjančiomis indėlių palūkanomis.
„Verslo prasme vertinant, indėlių patrauklumas mąžta, tačiau tai nekeičia bankų klientų įpročių. Viena vertus, tai rodo indėlininkų pasitikėjimą bankais ir jų nenorą rizikuoti investuojant į alternatyvius taupymo produktus, kita vertus, taupymo tendencijos rodo, kad verslas ir gyventojai kol kas yra atsargūs ir verčiau linkę taupyti“, - pastebi asociacijos prezidentas.
Nuo 2009 metų pradžios indėlių suma Lietuvoje veikiančiuose bankuose padidėjo 3 milijardais litų (nuo 38,1 iki 41,2 milijardo). Pažymėtina, kad daugiausiai išaugo fizinių asmenų terminuotųjų indėlių suma - 1,3 mlrd. litų iki 17,5 milijardo. Gera žinia visgi yra ta, kad tiek verslas, tiek fiziniai asmenys pinigų taupymui turi.
„Pirmieji naujų metų mėnesiai kol kas netapo naujų pokyčių bankų sistemoje pranašais. Galima sakyti, kad pinigų kiekis bankuose auga, tačiau tiek bankai, tiek jų klientai išliko atsargūs ir orientuoti į taupymą, o ne vartojimą. Nors prielaidų pokyčiams esama, nerimą kelia nepalanki ir sunkiai prognozuojama kreditavimo teisinė aplinka. Lietuvoje bankų sistema buvo ir išlieka pagrindiniu kapitalo įliejimo į ūkį įrankiu, todėl nesudarius kreditavimui būtinų prielaidų, bankai negalės tinkamai atlikti savo vaidmens skatinant ekonomikos augimą“, - tvirtina S.Kropas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar leisti kaimo sodybų svečius registruoti kartą per mėnesį1
Kaimo turizmo sodybas nuo kitų metų siūloma atleisti nuo prievolės duomenis apie apgyvendintus poilsiautojus Nacionalinėje turizmo informacinėje sistemoje (NTIS) pateikti per 24 valandas. ...
-
Patvirtinta valstybės garantija bankams, teikiantiems paskolas „Rail Baltica“ projekto įsigijimams2
Seimas suteikė valstybės garantiją Šiaurės investicijų bankui (NIB) ir Europos investicijų bankui (EIB), teikiantiems bendros 200 mln. eurų vertės paskolas elektrinius traukinius norinčiai pirkti keleivių geležinkeliais vežėjai „LTG L...
-
Siekiant apsaugoti žuvis, žadama leisti sumedžioti daugiau kormoranų1
Siekiant apsaugoti žuvininkystės ūkius nuo kormoranų daromos žalos, Aplinkos ministerija žada leisti lanksčiau reguliuoti šių paukščių populiaciją Lietuvoje. ...
-
Nors Lietuvą pasiekė karšti orai, verslas sutaria – dėl pramogų iš sostinės gyventojai nevyksta5
Nors šalyje įsibėgėjant vasarai gyventojai dažnai yra linkę rinktis poilsį gamtos apsuptyje esančiose sodybose ar kurortuose, sostinės verslo sektoriaus atstovai tikina, kad šią vasarą ypač mažėjančių lankytojų srautų Vilniaus vi...
-
Užbaigti teisiniai ginčai dėl sklypo Geležinio Vilko gatvėje, skelbia „Akropolis Group“
Vilniaus apygardos teismui nutraukus civilinę bylą dėl žemės sklypo Geležinio Vilko gatvėje, kur ketinama statyti naują „Akropolį“, užbaigti visi teisiniai ginčai, penktadienį pranešė bendrovė „Akropolis Group“. ...
-
„Epso-G“ grupė ketina steigti naują investicijų ir projektų valdymo bendrovę
Valstybės valdoma energetikos ir jos projektų įmonių grupė „Epso-G“ ketina steigti naują bendrovę, kuri užsiims investicijomis ir projektų valdymu. ...
-
G. Nausėda pasirašė Gynybos fondo ir susijusių mokesčių įstatymų paketą1
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė Valstybės gynybos fondo steigimą reglamentuojantį įstatymą ir su juo susijusius pelno mokesčio, akcizų, valstybės skolos ir kitus įstatymus. ...
-
Atskleidė ES sankcijų apėjimo schemą: į Rusiją išvažiavę vilkikai ten ir paliekami4
Muitinės kriminalinės tarnyba (MKT) kartu su Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) specialistais teigia nustatę ES sankcijų apėjimo schemą. ...
-
Skrydžiai į Čikagą arba Niujorką iš Lietuvos: kada tai įmanoma?2
Transatlantiniai skrydžiai iš Lietuvos į Šiaurės Ameriką galimi po ketverių penkerių metų, sako Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Simonas Bartkus. ...
-
Užmojis: iš statytojų, įrengiančių priedangas, neimti infrastruktūros plėtros įmokų
Gyvenamosios paskirties namų statytojus, įsipareigosiančius savo lėšomis statinyje įrengti priedangas, siūloma atleisti nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos arba ji būtų sumažinama. ...