Kas antra programa Lietuvoje yra nelegali, teigia programinės įrangos platintojus ir gamintojus vienijančios tarptautinės asociacijos BSA atstovai. Daugiausia nelegalios verslo programinės įrangos naudoja smulkios ir vidutinės šalies įmonės.

Piratavimas trukdo verslui?
BSA teigimu, piratavimas yra pagrindinė kliūtis Lietuvai tapti modernių technologijų valstybe. Esą Lietuva galės įgyvendinti šį tikslą tik tada, kai intelektinės nuosavybės apsaugą paskelbs valstybinio lygio prioritetine veiklos sritimi.

„Lietuva skelbia norinti tapti moderniomis technologijomis grįstos ekonomikos valstybe. Tačiau neprincipingas požiūris į intelektinės nuosavybės apsaugą daro esminę žalą inovacijų ekosistemai. Piratavimo mastai ypač riboja naujų technologijų įmonių steigimą, nes kūrėjai yra nesuinteresuoti gaminti intelektinius produktus valstybėje, kurioje egzistuoja tolerancija tokių produktų vagystėms“, – spaudos konferencijoje vakar kalbėjo „Verslo programinės įrangos aljanso“ prezidentas Ervinas Leontjevas. Pasak jo, Lietuvai siekiant, kad aukštųjų technologijų indėlis į BVP sudarytų 25 proc., svarbu užtikrinti adekvačią intelektinės nuosavybės apsaugą.

E. Leontjevo teigimu, intelektinės nuosavybės apsaugos klausimai turi būti įtraukti į šiuo metu Vyriausybėje derinamus ministerijų veiklos 3-5 metams prioritetus. „Tai viena esminių sąlygų norint, kad būtų kuriamos naujos informacinių ir ryšių technologijų įmonės Lietuvoje, kad egzistuojančios įmonės galėtų vykdyti sėkmingą plėtrą, kurti darbo vietas ir mokėti mokesčius į biudžetą“, – sakė E. Leontjevas.
Anot jo, piratavimo lygio sumažinimas 10 proc. sudarytų sąlygas informacinių ir ryšių technologijų sektoriui augti 8 proc. sparčiau.

Lietuva – regiono lyderis
Tarptautinės rinkos tyrimų bendrovės "International Data Corporation" duomenimis, 2008 m. nelegalios programinės įrangos dalis Lietuvos įmonėse ir namų ūkiuose sudarė apie 54 proc., o valstybė dėl to prarado 40 mln. JAV dolerių (99 mln. litų). Ši padėtis nesikeičia jau keletą metų (maždaug nuo 2006–2007 m.).
Tiesa, padėtis šalyje nėra tokia tragiška, kaip galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. 2003 m. piratavimo mastai Lietuvoje siekė net 78 proc. Taigi, nelegalios produkcijos akivaizdžiai sumažėjo. Be to, Vakarų Europoje piratavimo mąstai vidutiniškai siekia 33 proc., o Rytų ir Centrinėje Europoje – net 66 proc. Taigi Lietuva, pagal legalios programinės įrangos kiekį – viena pirmaujančių šalių regione.

Dalis verslininkų – geranoriški
Pernai Lietuvoje buvo atlikti 43 įmonių ir platintojų patikrinimai, iškelta 12 administracinių, 11 baudžiamųjų bei 11 civilinės atsakomybės bylų. Dėl nelegalios programinės įrangos naudojimo autorių teisių turėtojams Lietuvoje civilinėse bylose pernai priteista 70 tūkst. litų žalos atlyginimo.

Tiesa, praėjusias metais 18 bendrovių pasirašė taikos susitarimus, kuriais sutiko geranoriškai atlyginti materialinę žalą autorių teisių turėtojams. Bendra atlygintos žalos suma sudaro 152 tūkst. litų.
Pasak asociaciją BSA Lietuvoje atstovaujančios advokatų kontoros „Pranckevičius ir partneriai“ (Baltic Law Offices) partnerės Jolantos Kaminskaitės, šiuo metu bendra nustatytos nelicencijuotos programinės įrangos vertė siekia 783 tūkst. litų.
"Dažniausiai neteisėtai naudojamomis kompiuterių programomis išlieka "Adobe", "Autodesk", "Microsoft", "Symantec", "Corel" produkcija. Tiesa, pernai 14 įmonių sutiko įvertinti savo IT ūkį. Nustačius nelegalią programinės įrangos, įmonės sutiko įsigyti legalios už 67 tūkst. litų", – sakė advokatė.
Jos teigimu, vis daugėja atvejų, kai apie nelegalią įrangą praneša įmonių darbuotojai.

Piratai sulaukė dėmesio
Ažiotažas dėl piratavimo šalyje kilo po to, kai bendrovė „Microsoft“ pradėjo karą su viena populiariausių Lietuvoje bylų dalijimosi svetainių Linkomanija.net.
„Microsoft“ atstovaujanti advokatų kontora „Pranckevičius ir partneriai“ („Baltic Law Offices“) padavė į teismą Linkomanija.net svetainę prižiūrinčios bendrovę „n5“ ir jos vadovą Kęstą Ermaną bei reikalauja iš jo 130 tūkst. litų kompensacijos už tarpininkavimą platinant JAV IT milžinės produktus.

Praeitą savaitę iškelta ir pirmoji Lietuvos istorijoje byla „BitTorrent“ (nuo vartotoji iki vartotojo) tinklo vartotojui. Lietuvos antipiratinės veiklos asociacija (LANVA) Kauno miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį, kuriame Linkomanija.net vartotojas kaltinamas nelegaliai atsisiuntęs bei platinęs programinę įrangą "Windows 7 Ultimate".
_______________________________________________________________________________
IT milžinus domina verslas Lietuvoje
Ministras pirmininkas Andrius Kubilius ir jį lydinti delegacija Jungtinėse Amerikos Valstijose susitiko su potencialiais investuotojais – aukštųjų informacinių technologijų (IT) kompanijų vadovais.
Susitikimuose Kalifornijoje su Silicio slėnio lyderių – tarptautinių bendrovių „Oracle“, „Cisco“ ir „HP“ – vadovais aptarta šių bendrovių tolesnė plėtra Lietuvoje ir naujos investicijos, IT inovacijų taikymas viešajame ir privačiame sektoriuose. Susitikimuose Premjeras A. Kubilius pristatė Lietuvos kaip IT kompetencijų ir paslaugų centro galimybes viso regiono rinkoje.
Ministras Pirmininkas, kalbėdamas apie Lietuvos pasiruošimą tapti „IT inovacijų poligonu“, akcentavo, kad šalyje mobiliojo ryšio skvarba yra viena didžiausių pasaulyje, Lietuva turi tankiausią viešųjų interneto prieigų tinklą Europoje, greičiausią duomenų perdavimą internetu pasaulyje ir užima ketvirtą vietą pasaulyje pagal plačiajuosčio ryšio kokybę. Be to, net 40 proc. gyventojų turi aukštąjį išsilavinimą, o tai du kartus daugiau nei ES-15 vidurkis. Šalies atvirumą inovacijoms taip pat iliustruoja ir tai, kad 92 proc. gyventojų naudojasi e-bankininkyste, o 88 proc. gyventojų internetu deklaruoja pajamas mokesčių inspekcijai.
„Oracle“ vadovai pareiškė norą pasidalyti savo patirtimi kuriant e-valdžios projektus ir susidomėjimą investuoti švietimo ir mokesčių rinkimo srityse. „Cisco“ pasiūlė sudaryti bendras darbo grupes su Vyriausybe nagrinėti galimybes kurti projektus, susijusius su e-valdžios plėtra, šiuolaikinių vadybos sistemų diegimu, galimybėmis steigti Lietuvoje duomenų centrus ir plėtoti naujos kartos kompiuterinę infrastruktūrą (angl. cloud computing). Benrovės vadovai taip pat pareiškė pasiryžimą investuoti į pradedančias, bet perspektyvias lietuviškas IT bendroves ir žadėjo atidžiai studijuoti Lietuvos Vyriausybės pateiktą tokių kompanijų sąrašą.
„HP“ vadovai domėjosi praktinėmis galimybėmis kurti Lietuvoje IT kompetencijos ir žmogiškų resursų banką bei investuoti į IT švietimą.
Šaltinis: Vyriausybė