Lietuvos verslo paramos agentūra, siekdama užtikrinti skaidrų Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramos panaudojimą, pradeda diegti naują pareiškėjų ir projektų vykdytojų rizikos valdymo sistemą. Minėtas sprendimas įgyvendinamas, bendradarbiaujant su kreditų biuru „Creditinfo“.

„Norime užtikrinti, kad Europos Sąjungos struktūrinės lėšos Lietuvoje būtų panaudojamos kuo efektyviau, o jų įsisavinimo procesas taptų kiek galima skaidresnis. Siekiant šio tikslo, vienas svarbiausių faktorių yra tinkama ir objektyviais kriterijais pagrįsta projektų pareiškėjų ir vykdytojų atranka. Naujoji sistema yra skirta vertinti juos pagal rizikingumą, o tai palengvins ir pagreitins sprendimų priėmimą“, – teigia Lietuvos verslo paramos agentūros direktorė Diana Vilytė.

Pareiškėjo ir viso projekto rizikos vertinimas pagal naująją sistemą Lietuvos verslo paramos agentūroje bus vykdomas visuose projekto etapuose – pradedant paraiškos registravimu ir baigiant dokumentų tikrinimu ir projekto patikra įgyvendinimo vietoje.

Naujoji sistema leis greičiau atlikti interesanto rizikos vertinimą, o tai padės agentūrai sutaupyti finansinių išteklių, darbuotojų laiko ir palengvins projektų administravimo procedūras.

Projektai Lietuvos verslo paramos agentūroje šiuo metu skirstomi į tris rizikingumo lygius: mažos, vidutinės ir didelės rizikos. Priklausomai nuo rizikingumo laipsnio, projektams, kuriems skiriama struktūrinė ES fondų parama, taikomos atitinkamos administravimo procedūros: didesnės rizikos – griežtesnės, mažesnės rizikos – ne tokios griežtos.

„Negalima atmesti tikimybės, kad su sunkumais savo veikloje susiduriančios įmonės gali siekti ES lėšas panaudoti ne pagal paskirtį. Taip pat iš paraiškas teikiančių įmonių reikia išskirti tas, kurios yra mokios ir turi didelį potencialą paramą panaudoti tinkamai. Todėl įmonių rizikos įvertinimas ir jų neigiamų veiklos sąsajų nustatymas leis išvengti galimų sukčiavimo atvejų bei pažeidimų, susijusių su viešaisiais pirkimais“, – teigia kreditų biuro „Creditinfo“ generalinis direktorius Andrius Bogdanovičius.

Praėjusiais metais buvo nustatyta 11 ES lėšų naudojimo pažeidimų, iš kurių – 6 atvejais inicijuotas lėšų susigrąžinimas. Per 9 šių metų mėnesius nustatyti net 36 ES lėšų naudojimo pažeidimai, iš kurių – 10 atvejų inicijuotas lėšų susigrąžinimas iš projektų vykdytojų.