Šalta vasara ir emigracija lėmė, kad alumi gyventojai šiemet gaivinasi rečiau. Be to, vidutinė šio gėrimo kaina šiemet paaugo, todėl rinkoje kol kas vyrauja alus „bambaliuose“. Baruose alaus žmonės geria taip pat mažiau, dažniau jį perka parduotuvėse.

Per dešimt šių metų mėnesių alaus rinka šalyje sumažėjo – palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, alaus išgerta 5,3 proc. mažiau. Dar labiau šiemet krito baruose pilstomo lietuviško alaus pardavimai. Užeigose gyventojai alaus išgėrė beveik 10 proc. mažiau negu pernai.

Pasak įmonės „Švyturys-Utenos alus“ generalinio direktoriaus Rolando Viršilo, smukusį alaus vartojimą Lietuvoje lėmė šalta vasara ir didžiuliai emigracijos mastai.

Pilstomo lietuviško alaus šalies baruose parduodama vos 5 proc., o didžioji dalis, 95 proc. šio gėrimo nuperkama parduotuvėse. Tačiau, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje alaus vartojimo kultūra visiškai kitokia. Čia baruose išpilstoma 70 proc. alaus, o tik trečdalį jo gyventojai perka parduotuvėse.

Savotišką Lietuvos alaus gėrimo tradiciją parodo ir kiti duomenys – daugiau nei pusę parduotuvėse parduodamo alaus sudaro gėrimai „bambaliuose“. Penktadalis prekybos centruose parduodamo alaus būna supilstytas į skardinę tarą, o beveik trečdalis – į stiklinius butelius.

Tiesa, kitąmet šie skaičiai gali keistis, mat plastikiniai buteliai alui galės būti daugiausiai vieno litro talpos – didžiųjų, 2 ar daugiau litrų gėrimo talpinančių „bambalių“ lentynose neliks.

Nors alaus vartojimas šiemet šalyje mažėjo, pasaulyje Lietuva išlieka tarp daugiausiai jo išgeriančių šalių. Per metus vienam šalies gyventojui tenka 101,4 litrai alaus ir pagal šį skaičių Lietuva pasaulyje užima šeštąją vietą, aplenkdama Didžiąją Britaniją bei Lenkiją. Daugiau nei Lietuvos gyventojai per metus alaus išgeria australai, austrai, vokiečiai, airiai, o pagal šio gėrimo suvartojimą pirmauja Čekijos gyventojai.