Neoficialiuose pokalbiuose su bankininkais ir miesto verslininkais šie atvirai pasakoja, jog Panevėžyje susiklostė tokia situacija, kai daugelis smulkiųjų verslininkų slepia gaunamas pajamas, o didelė dalis miesto ekonomikos yra šešėlinė.

Tai paaiškinama bankuose didėjančiais miestiečių indėliais. Skaičiuojant vienam gyventojui, šiemet panevėžiečių indėlių daugėjo sparčiausiai Lietuvoje.

Pinigų kiekiu, sunkmečiu augusiu bankuose, panevėžiečiai metų pradžioje nusileido tik kauniečiams. Miestiečių santaupos išaugo iki 818 milijonų litų, o santaupos vidutiniškai vienam gyventojui didėjo 701 litu.

Pavyzdžiui, Kaune šis skaičius buvo gerokai mažesnis – tik 289 litai. Remiantis šiais duomenimis daroma išvada, jog Panevėžyje karaliauja šešėlinė ekonomika. Su tuo nesutinka Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojas Vidas Osipovas. Remdamasis mokesčių inspekcijos skaičiavimais, specialistas teigia, kad šešėlinė ekonomika mieste išplitusi tiek pat, kiek ir kituose Lietuvos miestuose.

– Ar iš tikrųjų didžioji dalis miesto ekonomikos yra tapusi šešėline?

Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojas Vidas Osipovas: – Kažin ar teisinga būtų Panevėžį vadinti išskirtiniu Lietuvos regionu, kalbant apie „šešėlį“ – situacija tokia kaip ir visoje šalyje. Galima kalbėti tik apie tai, ką Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija daro, kad mažintų „šešėlį“, kokių prevencinių priemonių imasi ir kokie kontrolės rezultatai.

Analizuojant pasitikėjimo telefonu gautą informaciją galime pasakyti, kad per šiuos metus gauti 63 pranešimai: 17 pranešimų liudijo apie neapskaitomas pajamas, 18 pranešimų – apie fizinių asmenų daromus pažeidimus,  dažniausiai apie darbą neturint verslo liudijimo. Kiti pranešimai – apie nelegaliai dirbančius asmenis, žymėto kuro naudojimą ne pagal paskirtį, darbo grafikų pažeidimus. Pastebima tendencija, kad padaugėjo pranešimų apie fizinių asmenų daromus pažeidimus.

Per aštuonis šių metų mėnesius atlikta 211 tikslinių patikrinimų prekių realizavimo bei paslaugų teikimo vietose – turgavietėse, kavinėse-baruose ir kitose viešojo maitinimo vietose, parduotuvėse, prekiaujančiose drabužiais ir panašiomis prekėmis. Maždaug ketvirtadalis patikrinimų atlikta pagal VMI pasitikėjimo telefonu ar iš gyventojų raštu gautą informaciją apie daromus pažeidimus. Po atliktų patikrinimų surašyti 94 administracinių teisės pažeidimų protokolai, dažniausiai dėl kasos aparatų eksploatavimo, kasos operacijų tvarkos pažeidimų, kvitų neišdavimo, apskaitos taisyklių pažeidimų.

– Kokie pažeidimai nustatomi dažniausiai?

– Kovojant su „šešėliu“ yra pasirenkami teminiai, t.y. tam tikro sektoriaus patikrinimai. Siekiant vienu metu patikrinti kuo daugiau mokesčių mokėtojų, yra bendradarbiaujama su kitomis institucijoms bei kitų apskričių valstybinėmis mokesčių inspekcijomis. Pavyzdžiui, miesto centrinę turgavietę, prekiautojus dėvėtais drabužiais pavasario pabaigoje tikrinome kartu su Šiaulių AVMI specialistais. Šių tikrinimų privalumas yra tas, kad vienu metu yra tikrinamos kelios ta pačia veikla užsiimančios įmonės.

Tuo metu įmonės praranda galimybę perspėti viena kitą apie pareigūnų atliekamus operatyvius patikrinimus. Nustatomi pažeidimai yra panašūs kaip ir per pastaruosius dvejus metus – darbas be verslo liudijimo, kasos kvitų neišdavimas, prekyba prekėmis neturint įsigijimo dokumentų ir pan. Be to, šiais metais buvo atlikta 40 restoranų, kavinių, barų ar kitų viešojo maitinimo įstaigų operatyvių patikrinimų. Pagal patikrinimų metu nustatytus pažeidimus surašyta 19 administracinių teisės pažeisimų protokolų. Dažniausiai pasitaikę pažeidimai – kasoje esančio pinigų kiekio neatitikimas bei kasos kvitų neišdavimas.

Po atliktų įvairių operatyvių patikrinimų per šių metų šešis mėnesius mokesčių mokėtojai patikslino mokesčių deklaracijas ar kitus dokumentus ir taip papildė biudžetą 1 mln. 190 tūkstančių litų. Pernai per tą patį laikotarpį patikslinus deklaracijas biudžetas buvo papildytas 2 mln. 284 tūkstančiais litų.

Alumi prekiaujančiose parduotuvėse stebima tendencija, kad vis dažniau prekybos ir sandėliavimo vietoje randama alaus be tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų.

– Ar sunkmečiu plinta atlyginimų mokėjimas „vokeliuose“?

– Panevėžyje, kaip ir kituose regionuose, fiksuojami atlyginimo mokėjimo „vokeliuose“ atvejai. Daugiausia pranešimų apie neapskaitytą darbo užmokestį gaunama pasitikėjimo telefonu 1882, kuris ir buvo sukurtas kaip įrankis kovai su šešėline ekonomika, įtraukiant visuomenę, ir dėl suaktyvėjusios kovos su atlyginimais „vokeliuose”. „Vokelių” atvejų pasitaiko visose veiklos srityse, tačiau dažniausiai Panevėžio apskrityje pažeidimai nustatomi autoservisuose, statybose ir aptarnavimo sferoje. Ši tendencija pastebima pastaruosius dvejus metus. Taip pat nuo 2009 metų vidurio nekinta tendencija, kad apie neapskaitytą darbo užmokestį dažniau linkę informuoti darbuotojai, iš pradžių algas gaudavę „vokeliuose”, o paskui darbo užmokesčio nebegaudavę visiškai.

– Kokie metodai taikomi ieškant mokesčių nemokančių įmonių ir asmenų?

– AVMI specialistai pastebi, kad kai kada apie daromus mokestinius pažeidimus linkę pranešti ir konkurentai. Tokie pranešimai itin atidžiai analizuojami, sprendžiama, ar tai nėra bandymas susidoroti su konkurentais VMI rankomis. Turimos duomenų bazės mokesčių inspekcijos specialistams nesunkiai leidžia stebėti įmonių veiklos rodiklių pokyčius: vidutinio darbo užmokesčio kitimą, darbuotojų skaičiaus didėjimą, mažėjimą ir pan. Mokesčių administratorius daug dėmesio skiria analitinei veiklai: stebimi bei analizuojami mokesčių mokėtojų veiklos rodikliai, rinkos dalyvių sandoriai, deklaruojami bei mokami mokesčiai. Tokia administratoriaus veikla netrukdo verslo veiklos, o sukaupta informacija padeda sutrumpinti vykdytinas kontrolės procedūras.

– Ar susiduriantiems su sunkumais verslininkams yra kitų būdų, nei pasitraukti į „šešėlį“?

– Mokesčių mokėtojams, susiduriantiems su tam tikrais sunkumais bei negalinčiais tinkamai vykdyti savo mokestinių prievolių – laiku ir tiksliai sumokėti mokesčių, mokesčių inspekcija siūlo pagalbą.

Vienas iš pagalbos būdų mokestinėms prievolėms įvykdyti yra mokestinės nepriemokos sumokėjimas dalimis pagal pageidaujamą grafiką. Tokiu atveju mokesčių administratorius turi teisę savo iniciatyva nepradėti arba stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras.

Mokesčių mokėtojas turi pateikti skolos sumokėjimo grafiką, pagal kurį įsipareigoja sumokėti nepriemoką. Toks atsiskaitymo būdas priimtinas, kai skola padengiama per kelis mėnesius.

Atkreipiame dėmesį, kad už pavėluotai į biudžetą sumokėtą mokestį skaičiuojami delspinigiai.

Mokesčių mokėtojams, pageidaujantiems gauti ilgesnį atsiskaitymo su biudžetu terminą, taip pat dalyvaujantiems įvairiuose konkursuose, kurių sąlygose numatyta pateikti pažymą apie atsiskaitymą su biudžetu, siūlomas kitas būdas – mokestinės paskolos sutarties sudarymas.

Jei nedelsiant sumokėjus susidariusią nepriemoką mokėtojo finansinė būklė taptų kritinė arba jis nebegalėtų vykdyti kitų finansinių įsipareigojimų, galima atidėti mokėjimą ar jį išdėstyti dalimis. Kai mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminas atidedamas ar išdėstomas, pasirašoma mokestinės paskolos sutartis.

Valstybinė mokesčių inspekcija, suprasdama, kad sunkmečiu įmonėms trūksta apyvartinių lėšų ir jos susiduria su likvidumo problemomis, skatina nesitraukti į „šešėlį“, bet apie susiklosčiusią situaciją informuoti mokesčių inspekciją ir tartis dėl mokestinės paskolos sutarčių sudarymo, tai ir daro sąžiningos įmonės. Vien per šiuos metus apskrityje sudarytos 58 mokestinės paskolos sutartys dėl 6377,6 tūkst. litų.