Parduotuvių lentynos šiandien lūžta nuo veido ir kūno priežiūros produktų gausos bei kainų įvairovės. Lietuviški gaminiai varžosi su užsienietiškais, o žema kaina – su brangiais žinomų prekių ženklų produktais. Perteklinės pasiūlos aplinkoje vartotojai turi dvi išeitis: pasikliauti gamintojų teiginiais arba ieškoti objektyvesnių atrankos kriterijų.

„Žaliasis smegenų plovimas“ arba ką vežame iš užsienio?

Žinomas ir pasauliniu mastu pripažįstamas prekės ženklas, siūlantis brangius, prestižinėse užsienio laboratorijose pagamintus produktus, lietuviams ilgą laiką buvo kokybės ir pasitikėjimo garantas. Šiandien pasauliniai prekiniai ženklai į savo komunikacijos arsenalą vis dažniau įtraukia ir „natūralumo”, „ekologijos” bei „žalumo” terminus.

Reaguodami į šias tendencijas, nepriklausomi ekspertai vis dažniau kalba apie vadinamąjį „greenwashing“ reiškinį. Terminu apibūdinamos praktikos, kuomet gamintojai daugiau dėmesio ir lėšų skiria ne pačiam produktui, o vartotojus klaidinančiai komunikacijai. Pavyzdžiui, reklamoje pagrindinis dėmesys gali būti skiriamas kosmetikos gamyboje naudotų augalinių ekstraktų natūralumui, tačiau, perskaičius produkto sudėtį, paaiškėja, jog šie ekstraktai nesudaro nė procento bendros produkto sudėties, rašoma pranešime spaudai.

Dėl šios priežasties didesnė gaminio kaina ne visada garantuoja, kad produktas yra geresnis ar draugiškesnis odai. Dažnu atveju pagrindinė aukštos produkto kainos dedamoji yra rinkodaros metodais sukurta prekės ženklo vertė. Be kita ko, pirkdami užsienietišką produktą, daugiau sumokame už produktų transportavimą, kuris tam tikrais atvejais produkto kainą gali padidinti net tris kartus.

Svarbi ir sudėtis, ir gamybos procesas

„Gyvename keistame amžiuje, – pastebi biologas Mindaugas Vyskupaitis. – Šiandien turime visas technologines galimybes kurti natūralius ir santykinai pigius kosmetikos produktus, tačiau už technologinę pažangą dar stipresnė yra reklamos industrijos pažanga, leidžianti chemiškai agresyvius, gausiai perdirbtus produktus pristatyti kaip visa gydančius motinos žemės ekstraktus”.

Anot specialisto, užsienio laboratorijų patirtis ir technologinė pažanga atveria galimybes išgryninti efektyvias formules ir veikliąsias sudedamųjų dalių medžiagas, taip sukuriant itin veiksmingus veido ir kūno priežiūros produktus. Tačiau dažniau nutinka taip, jog, siekiant sumažinti produkcijos savikainą, natūralios sudėtinės medžiagos yra chemiškai apdorojamos ir suskaidomos. Tokios kosmetikos sudėtyje naudojamos jau ne grynos žaliavos, bet chemiškai apdorotos medžiagos ir koncentratai, kurie geriausiu atveju odą veikia neutraliai, o ilgainiui gali turėti ir žalingą poveikį.

Kuo gaminyje mažiau ingredientų, tuo didesnė tikimybė, kad jame nėra agresyvių cheminių medžiagų bei dirbtiniu būdu išgautų sintetinių priedų.

Todėl kiekvienu atveju rekomenduojama vadovautis ne prekės ženklu, kilmės šalimi ar kaina, o konkretaus gaminio sudėtimi. Pasak specialistų, vienas patikimiausių kriterijų, padedančių vartotojams susigaudyti kosmetikos gaminių lentynose, turėtų būti ingredientų skaičius. „Kuo gaminyje mažiau ingredientų, tuo didesnė tikimybė, kad jame nėra agresyvių cheminių medžiagų bei dirbtiniu būdu išgautų sintetinių priedų, – teigia M. Vyskupaitis. – Vadinasi produktas pagamintas be natūralių medžiagų išfrakcionavimo ir perteklinių perdirbimo procesų”. Itin svarbu, kad veikliosios medžiagos būtų išgaunamos neagresyviais ekstrahentais, geriausia – vandeniu. Tuomet galutiniai produktai ne tik lengvai įsisavinami žmogaus organizmo, bet ir nesukelia šalutinio neigiamo poveikio.

Beržas prieš arbatmedį?

Dažnai, rinkdamiesi veido ir kūno priežiūros produktus, pasiduodame egzotiškų produktų madoms ir renkamės produktus su įmantriais ingredientais. Egzotiški augalai savaime nėra blogi, tačiau mūsų klimatinėje zonoje užauginti produktai neretai yra biologiškai artimesni ir veiksmingesni mūsų organizmui.

„Garbiname Maroko, Egipto ir Prancūzijos molį kaip valantį ir riebalinių liaukų veiklą reguliuojantį produktą, tačiau nežinome, kad Lietuvoje iškasamas molis kokybe niekuo nenusileidžia. Lietuviškas produktas pats savaime nebūtinai yra panacėja, bet nereiktų pamiršti to, ką turime artimiausioje aplinkoje“, – pavyzdį pateikia M. Vyskupaitis.

Beržas niekuo nenusileidžia Azijoje ir Australijoje augančiam arbatmedžiui, kurio kaip panacėjos griebiamės gražindami ir valydami odą.

Anot biologo, didžiausias paradoksas yra tas, jog savo šalyje nevertiname išties ypatingų augalų, kuriuos puikiai pažįstame, bet nežinome, kaip juos panaudoti. „Pavyzdžiui, visiems mums gerai pažįstamo berželio lapų ir pumpurų ekstraktas nuo seno yra universalus produktas, pasižymintis antiseptinėmis, tonizuojančiomis, sutraukiančiomis, stangrinančiomis, raminančiomis savybėmis, – tvirtino ekologinio ūkio šeimininkas. – Kitaip sakant, beržas niekuo nenusileidžia Azijoje ir Australijoje augančiam arbatmedžiui, kurio kaip panacėjos griebiamės gražindami ir valydami odą”. 

Esminės taisyklės

Renkantis saugią ir kokybišką kūno priežiūros priemonę, būtina atsižvelgti į priemonės poveikio trukmę. Veido, kūno ir plaukų priežiūros produktų sudėtyje esantys konservantai ir ypač silikonai veikia tik trumpuoju laikotarpiu. Tepamos ant odos priemonės su silikonu apsaugo odą nuo išorės poveikio, tačiau neleidžia jai kvėpuoti – odoje kaupiasi prakaitas ir nešvarumai. Plaukus silikonai iš išorės plėvele apgaubia, tačiau sausina plauką iš vidaus, todėl gaunamas staigus žvilgančių, glotnių plaukų efektas, kuris ilgainiui virsta lūžinėjančiais, išsausėjusiais ar net slenkančiais plaukais. 

Medžiagos, kurių nenorėtumėte pamatyti kosmetikos produkto sudėtyje: sulfatai, žymimi SLS, SLES, parabenai, fenoksentanolis, formaldehidas, ftalatai. Šios medžiagos veikia ne tik lokaliai, kartu jos daro įtaką medžiagų apykaitai, hormonų disbalansui, svorio pokyčiams, skydliaukės veiklai ir kitoms organizmo funkcijoms.