– Ko gero, dažniausiai žmonės nustemba sužinoję, kad buvote profesionali tenisininkė, vėliau – trenerė?

– Jūs teisi. Tai dvi skirtingos veiklos, tad, kai žmonės sužino, nustemba. Kai kurie net suklysta, klausia: „Teisininkė?“ Tai gal būtų įprasčiau. Vis dėlto malonu, kad dar galiu kažką nustebinti ir savo sportiniais pasiekimais.

– Kada palikote tenisą?

– Savo kaip profesionalios tenisininkės karjerą baigiau būdama 20-ies. Neilga ta tenisininkų, ypač moterų, karjera. Paskui kelerius metus dirbau teniso trenere – mokiau žaisti vaikus. Kai prieš vienuolika metų gimė mano dukra Antarė, jau nebeturėjau galimybės grįžti į sportą, nes buvo sunku suderinti motinystę su teniso trenerės darbu. Tad nusprendžiau ieškoti savęs kitur, aiškintis, ką man patinka veikti, kas mane domina. 24-erių baigiau dar vienus mokslus, jau susijusius su įvaizdžio kūrimu ir mados verslu. Iškart pradėjau dirbti, taikyti savo žinias praktikoje. Ir štai jau daugiau nei dešimt metų dirbu mados srityje.

Lietuvoje buvau savotiška teniso kortų mados pradininkė. Man visą laiką norėjosi atrodyti įdomiau, išskirtiniau, todėl pasitelkdavau fantaziją ir vis kažką sugalvodavau.

– Ar būdama paauglė domėjotės mada?

– Mada visada mane domino, tai buvo lyg ir mano hobis. Žaisdama tenisą ir dalyvaudama varžybose daug keliavau po visą Europą ir mačiau nemažai tos mados, įvairiausių prekės ženklų, kurių mes Lietuvoje tuo metu dar neturėjome. Matydavau, kaip žmonės rengiasi kitose šalyse, pavykdavo kažką naujo, įdomaus nusipirkti, atsivežti. Man tai labai patiko.

– Ar teniso kortuose svarbi mada?

– Taip, ypač moterų tenisininkių apranga yra madinga ir stilinga – sijonukai, suknelės leidžia visą laiką atrodyti moteriškai. Nė vienos kitos sporto šakos apranga, manau, neturi tokio arsenalo įvairiausių drabužių.

– Ar taip buvo tais laikais, kai jūs aktyviai sportavote?

– Drįsčiau manyti, kad aš Lietuvoje buvau savotiška teniso kortų mados pradininkė. Man visą laiką norėjosi atrodyti įdomiau, išskirtiniau, todėl pasitelkdavau fantaziją ir vis kažką sugalvodavau. Taip aikštelėje rodydavau pavyzdį kitoms tenisininkėms, nes prieš tai Lietuvoje moterys tenisą dažniausiai žaisdavo vilkėdamos šortais ir paprasčiausiais sportiniais marškinėliais. Dabar jau situacija smarkiai pasikeitusi.

– Ar jums nesiūlė tapti modeliu, kai buvote paauglė?

– Buvau gavusi kelis pasiūlymus, bet jų net nesvarsčiau, nes tenisas man buvo visas mano gyvenimas. Tenisas gerai sekėsi, tad kam aukoti savo karjerą?

– Sakote, kad tenisas buvo visas jūsų gyvenimas. Ar nelengva buvo priimti sprendimą atsisakyti žaidimo ir užsiimti kažkuo kitu?

– Iš tikrųjų viskas įvyko kažkaip savaime. Aš supratau, kad tenise Lietuvoje jau lyg ir viską pasiekiau, kad siekti kažko daugiau reikėtų važiuoti į užsienį, o to dėl šeimos negalėjau sau to leisti, be to, ir nenorėjau. Buvau sulaukusi pasiūlymų iš kelių Amerikos universitetų ten studijuoti ir žaisti už universitetą, iš Vokietijos klubų – jiems atstovauti. Bet mano nuojauta visą laiką sakė, kad turiu likti Lietuvoje. Tad ir nesusigundžiau nė vienu pasiūlymu, likau čia, nors visi aplinkiniai sakė: „Ką tu čia darai, juk gavai tokį gerą pasiūlymą – nemokami mokslai Amerikoje, dauguma apie tai gali tik svajoti.“ Ir tikrai prieš penkiolika metų tai buvo ne kiekvienam pasiekiama. Bet aš esu labai užsispyrusi tiek sporte, tiek gyvenime, tad nusprendžiau kurti savo ateitį Lietuvoje ir perduoti žinias Lietuvos vaikams.

– Kai nusprendėte rinktis stilistės kelią, ar nesulaukėte iš aplinkinių paprotinimo: „Na, ką tu čia, stilistė juk – nerimta“?

– Mokytis įvaizdžio kūrimo subtilybių pradėjau būdama motinystės atostogose. Tuo metu dar negalvojau, kad negrįšiu į tenisą, o būsiu stilistė. Pradėjau mokytis sau, nes man tai buvo įdomu, vėliau pradėjau savanoriauti mados srityje, ir taip po truputį įvyko perėjimas. Kurį laiką po motinystės atostogų dar treniravau vaikus, bet dieną jau dalydavau pusiau: pusę darbo dienos skirdavau tenisui, kitą pusę – madai. Kai mados srityje pradėjau gauti daugiau užsakymų, natūraliai tenisui likdavo vis mažiau laiko. Su daugiau užsakymų atėjo ir didesnis žinomumas. Ir man pačiai, kaip sportininkei, kilo sportinis azartas – juk sakoma, kad žmonėms, kurie vienoje srityje pasiekia aukštumų, labai sunku persiorientuoti ir kažkur kitur pasiekti tokių pačių aukštumų. Tad man buvo tam tikras iššūkis ir mados srityje pasiekti aukštumų.

– Buvusiems sportininkams gana sunku nustoti sportuoti – kenčia sveikata. Ar nori nenori jums tenka sportuoti ir dabar?

– Labai geras pastebėjimas. Iš pradžių buvo tikrai nemažas iššūkis. Visų pirma dėl to, kad organizmas buvo pripratęs prie didelių krūvių. Nors stilisto darbas irgi reikalauja nemažai jėgų, nes esi visą dieną ant kojų, tampai maišus po visokias fotosesijas, dirbi su klientais, atlieki spintos revizijas, vaikštai po parduotuves, bet jis yra šiek tiek pasyvesnis nei treniruotės teniso kortuose. Kitas dalykas – kai pradėjau dirbti, buvau neseniai pagimdžiusi, vėlgi kūnui didesnis stresas. Tad man buvo toks dvigubas perėjimas, ir pirmi, antri metai nebuvo lengvi. Bet aktyvus gyvenimas – mano kraujyje, sugebėjau viską įveikti ir iki šiol, kai tik turiu galimybę, sportuoju. Laisvalaikį su šeima leidžiame aktyviai. Žiemą maudausi ežere, pirtyje, stengiuosi sveikai ir aktyviai gyventi. Dabar, po antro vaikelio gimimo (prieš tris mėnesius Irina pagimdė sūnų Vytį – red. past.), man vėl iššūkis, bet aš jau po truputėlį pradėjau sportuoti ir tikiuosi per žiemą susigrąžinti savo įprastas kūno formas.

– Pakalbėkime apie stilistės darbą. Dirbate daug?

– Dirbau ir televizijoje, ir su asmeniniais klientais, ir madų žurnale. Supratau, kas man labiausiai prie širdies, – būtent darbas žurnale. Šiuo metu esu „L'Officiel“ mados redaktorė. Turiu savo instagramo paskyrą, kurioje dalijuosi patarimais, rekomendacijomis, įžvalgomis įvairiais mados ir stiliaus klausimais. Sudarinėju moterims individualias asmeninio stiliaus kapsules, pirkinių sąrašus, kartu apsiperkame, „tvarkau“ spintas. Dar dirbu prie reklamų, fotosesijų, su įvairiais prekių ženklais. Bet čia jau komandinis darbas. Turiu ir savo asmeninį drabužių prekės ženklą – su komanda kuriame ir siuvame rankų darbo švarkus moterims, kurie yra mūsų stiprioji pusė, taip pat palaidines, sijonus, sukneles. Dabar kaip tik ruošiame naują rudens kolekciją. Taip, turiu daug veiklų vienu metu. Jos visos labai įdomios ir truputėlį skirtingos, nes reikia vis kitų įgūdžių. Dėl to darbas man netampa rutina. Tai tarsi hobis. Mada įdomi tuo, kad ji kiekvieną dieną keičiasi, tad tą žinių apie madą alkį jaučiu nuolatos.

– Atrasti žmogaus stilių, sukurti jam kažkokį įvaizdį, jeigu žmogaus nepažįsti, nėra taip jau lengva?

– Taip, iš dalies tai yra psichologinis darbas. Man svarbu ne aprengti žmogų tuo, kas man gražu arba kas dabar madinga. Svarbu, kad tas žmogus jaustųsi gerai, komfortiškai, pasitikėtų savimi. Per drabužius galime perduoti tam tikrą informaciją, žinutę, ką tas žmogus nori pasakyti apie save. Tarkime, jeigu kalbame apie darbinį įvaizdį, tas įvaizdis jį reprezentuoja, tad žmogus turi jaustis gerai, taip pat atitikti tam tikras mados tendencijas, neatrodyti senamadiškai.

– Ką jūs, kaip specialistė, manote apie mūsų moterų stilių?

– Moterys investuoja į save vis daugiau, nes supranta, kad susikūrus tinkamą įvaizdį galima pasiekti dar geresnių rezultatų. Moterų stilius ir įvaizdis pastaruoju metu labai keičiasi, modernėja, žmonės vis labiau išsilaisvina iš kažkokių rėmų, jiems mažiau svarbu, ką kiti apie juos pagalvos ar pasakys. Vilniaus, Kauno centre, Senamiestyje vis daugiau pasitempusių, stilingų, savimi pasitikinčių moterų, skiriančių daug dėmesio ir laiko savo įvaizdžiui, išvaizdai. Tai džiugina.

Rezultatas: I.Sinei svarbu aprengti moterį ne tuo, kas jai gražu ar madinga, o tuo, kas jai padėtų jaustis komfortiškai ir pasitikėti savimi. / Irinos Sinės asmeninio archyvo nuotr.

– Ar pritariate posakiui „Kas per daug, tas nesveika“?

– Taip, be jokios abejonės. Manau, tai galioja visur. Svarbiausia yra pusiausvyra – šiuo principu ir pati vadovaujuosi, ir kitiems patariu. Labai svarbu atrasti pusiausvyrą tarp savo vidaus ir įvaizdžio, nes kai per daug įvaizdžio, o viduj tuščia – blogai. Bet ne geriau ir tada, kai viduje – pilnatvė, daug žinių, žmogus yra profesionalas ir autoritetas, bet įvaizdis su vidumi prasilenkia.

– Kurios šalies moterys jums yra įkvėpimo šaltinis?

– Galbūt nuskambės banaliai, bet labiausiai mane visą laiką įkvėpė prancūzės ir italės. Jų kraujyje yra stiliaus jausmas, nes taip rengdavosi jų mamos, močiutės. Tai keliauja iš kartos į kartą, o mes, deja, to neturime, savo stilių ir įvaizdį dar tik kuriame.

– Ar jūsų vienuolikmetė dukra Antarė paveldėjo iš mamos stiliaus pojūtį?

– Nežinau, kaip su tuo paveldėjimu, bet per edukaciją įgijo žinių apie stilių, drabužius jau renkasi pati. Su ja šiuo klausimu pradėjau dirbti gana anksti, ji su manim kartu keliavo į darbus, į fotosesijas, matė užkulisius, tad dabar jau matau rezultatą. Ji turi savo nuomonę, savo stilių. Kai aš apsirengiu, dažnai paklausiu jos nuomonės, nes man tai svarbu – taip formuojamas mūsų tarpusavio ryšys ir jos skonis. Ji irgi paklausia manęs, ar viskas gerai. Mes visada pasitariame.

I.Sinės patarimai moterims

– Svarbiausia – atrasti savo stilių, kas jums tinka ir patinka. Sunkiausia tada, kai nežinai, ko nori, kas tau tinka.

– Jeigu nežinai, kas tau patinka – ieškok įkvėpimo, žiūrėk, domėkis. Taip ir atrasi savo stilių.

–  Jeigu kažkas yra madinga, tai dar nebūtinai tavo. Bet jeigu tu žinai, kas tau tinka ir patinka, lengvai atrasi savo drabužį.

– Būtina atlikti spintos reviziją. Čia panašiai kaip su maistu – šaldytuve juk nelaikome tų produktų, kurių galiojimas baigėsi. Tad kodėl turime nešioti tuos drabužius, kurių galiojimas irgi jau baigėsi, kurie suplyšę, apsiburbuliavę arba tiesiog pasenę? Turime jais atsikratyti ir įsigyti kažką naujo.

– Jei drabužis brangus ar žinomo gamintojo, tai dar nėra jokios garantijos, kad jis tikrai tau tinka. Grįžtame prie pirmo punkto: labai svarbu dar žinoti, kas tau tinka, koks yra tavo stilius.