– Artėjant didžiosioms metų šventėms, padaugėja progų, reikalaujančių šventinės aprangos. Jei žmogus įpratęs kasdien dėvėti džinsus ir avėti sportinius batelius, tai gali sukelti iššūkių. Kokie aprangos kodai būdingiausi šventėms?

– Šventiniu laikotarpiu vyrauja du aprangos kodai: „juodas kaklaraištis“ (black tie) ir kokteilinė apranga. Šis aprangos kodas dažniausiai pasirenkamas šventėms, nes yra patogiausias ir labai lankstus. Tokiu atveju moterų suknelės dažniausiai būna iki kelių arba šiek tiek virš jų, įliemenuotos, puošnesnio audinio. Tinka ir kelnės ar sijonas, derinami su puošnesne palaidine. Aprangos spalvų ir raštų gairės jau nebėra tokios griežtos, kaip anksčiau, galima pasitelkti fantaziją. Sekdami kokteilinės aprangos kodu, vyrai turėtų dėvėti kostiumines kelnes ir švarką, kuris būtų puošnesnis nei kasdien dėvimas biure.

Aprangos kodas „juodasis kaklaraištis“ yra labai archajiškas, datuojamas XIX a. Šis kodas atsirado išpopuliarėjus valsui. „Juodojo kaklaraiščio“ aprangos kodo prieš porą šimtų metų reikalaudavo šventės, kuriose skambėjo valso muzika, o šiais laikais tokių švenčių turime labai nedaug. „Juodasis kaklaraištis“ tampa nebepatogus, trukdo švęsti ir linksmintis, todėl pamažu nyksta. Nors kartais šis kodas dar užrašomas ant kvietimo į renginį, nebereikalaujama griežtai laikytis jo taisyklių. Pavyzdžiui, moters suknelė pagal senovines taisykles turėjo būti ilga, siekti kulkšnis. O šiandien moterys, nepažeisdamos šio aprangos kodo, gali pasipuošti ir elegantišku plačių kelnių kostiumu – vadinamosiomis sijonkelnėmis. Nebeprivalomos ir itin ilgos suknelės. Vyrai, sekdami šiuo kodu, nebeprivalo dėvėti smokingo. Norint išpildyti „juodojo kaklaraiščio“ kodą, užtenka „dinner jacket“ eilutės – puošnaus vienaeilio švarko, segamo viena ranka.

Aprangos kodai šiandien nebėra tokie griežti, juos galima laisviau interpretuoti. Tad kvietime į renginį išvydus nurodytą aprangos kodą, rekomenduoju atsipalaiduoti ir pasitelkti vaizduotę. Žinoma, nepamirškite ir elegancijos. Svarbu atsižvelgti į vietą, kurioje vyks šventė. Jei kvietime nurodytas „juodasis kaklaraištis“, bet šventė vyks sodyboje, be abejo, su ilga suknele nebus labai patogu.

Virsmas: mados istorikė M. Kazėnaitė konstatuoja, kad aprangos kodas negali likti užstrigęs XIX a. taisyklėse – jo modernėjimą labiausiai veikia mūsų elgesio pokyčiai. / M. Kazėnaitės asmeninio archyvo nuotr.

– Kokio aprangos kodo reikėtų laikytis keliaujant į dramos ar operos ir baleto teatrą? Ar galima į dramos teatrą eiti su džinsais, jei tai nėra spektaklio premjera?

– Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras jau prieš dvejus metus paskelbė, kad spektaklių premjerose ir savaitgalio renginiuose žiūrovų prašo laikytis „juodojo kaklaraiščio“ aprangos kodo. Noriu padrąsinti žiūrovus, kad tai jokiu būdu nėra kažkokia bausmė, o labiau pridėtinė vertė renginio patirčiai. Skyrę laiko pasiruošti, patirtis, kurią išsinešite, bus įsimintinesnė, nei atvykus su megztiniu ir džinsais. Žinoma, jei apsirengsite kasdieniškai, niekas iš teatro jūsų neišvarys, tačiau taip iš savęs tiesiog atimsite dalį šventės.

Einant į nepremjerinius renginius, galima rinktis laisvesnę aprangą. Dažniausiai teatre prašoma laikytis smart casual įvaizdžio – kai prie kasdienių aprangos detalių derinamos elegantiškos eilutės. Tai, pavyzdžiui, gali būti kasdienės kelnės, derinamos su klasikiniu švarku, kokybiškos medžiagos marškiniais ir prabangesniais aksesuarais. Arba puošnesnė palaidinė, suderinta su kasdieniu sijonu ir elegantiškais papuošalais. Vyrai gali rinktis kelnes, kurias mūvi darbe, ir jas derinti su kokybišku švarku, marškiniais ir kaklaraiščiu. Džinsai įvairiuose renginiuose šiandien jau nebėra tabu, tačiau prie jų reikia elegantiškų detalių. Einant į teatrą, klasikinio silueto džinsus galima derinti su elegantiškesniu švarku ir palaidine ir papuošalais. Taip pasipuošę, jausitės kur kas šventiškiau.

Svarbu nepamiršti sąmoningumo ir tvaraus požiūrio į vartojimą. Pirkite tik tai, ko jums iš tikrųjų reikia, ieškokite kokybiškų drabužių, kuriuos galėtumėte nešioti ilgesnį laiką.

– Kaip reikėtų pasipuošti einant į renginį, jei aprangos kodas nenurodytas? Kaip nepersistengti, bet ir neatrodyti pernelyg kasdieniškai?

– Jei aprangos kodas kvietime nenurodytas, aprangą diktuoja renginio vieta – tai meno galerijos atidarymas, o gal šventė sodyboje? Niekada nesuklysite pasirinkę jau minėtą smart casual įvaizdį, jei kvietime nenurodyta kitaip.

– O kaip elgtis, jei elegantiško aprangos kodo reikalaujantis renginys vyksta sodyboje ar pusiau lauke? Ar galima apsirengti šilčiau, prie suknelės derinti šiltesnes pėdkelnes?

– Jeigu renginys žiemą suplanuotas lauke ir kvietime nurodyta vilkėti „juodąjį kaklaraištį“, siūlyčiau į tokį renginį tiesiog neiti, nes protingo kompromiso surasti nepavyks. Šio aprangos kodo drabužiai nėra nei praktiški, nei šilti. Kita vertus, „juodojo kaklaraiščio“ renginiai lauke žiemos metu vyksta labai retai. Laikantis šio aprangos kodo, šiltos pėdkelnės netiks, ypač jei suknelė atvira. Norint nesušalti, galima pasirinkti kelnių kostiumą, patogesnius batus.

Kalbant apie laisvesnius aprangos kodus, žiemos metu moteris gali vilkėti kelnių kostiumą ar sijoną, derinamą su prabangaus audinio megztiniu. Pasitelkus vaizduotę, galima labai elegantiškai ir skoningai stilizuoti megztinį prie puošnių midi ilgio sijonų ar net vilkėti megztinį ant suknelės. Puikiai tiks moherio ar angoros kardiganai, derinami su atitinkamais aksesuarais. Megztas drabužis tikrai nenusižengia kokteilinio aprangos kodo gairėms, tačiau jis turi būti puošnus, prabangus, malonus akiai, nekasdienis.

Pėdkelnių etiketas yra atskira tema – labai svarbu jas pasirinkti skoningai, derinti prie konkretaus įvaizdžio. Pėdkelnės turėtų būti kruopščiai derinamos prie kitų dėvimų drabužių, juk jos yra svarbus aksesuaras. Anksčiau buvo kalama į galvą, kad permatomos pėdkelnės tinka visur, juk jos yra „nematomos“. Tačiau tiesa ta, kad įvaizdyje nėra nematomų detalių, tad reikėtų viską kruopščiai apgalvoti. Sunku duoti konkrečių patarimų, nes viskas priklauso nuo individualaus įvaizdžio. Juodos nepermatomos pėdkelnės šventėms tikrai nėra tabu, tačiau jos turi tikti prie konkretaus pasirinkto drabužio. Būtina pagalvoti, iš kokio audinio pagamintos jūsų pėdkelnės, kokia jų kokybė, ar jos permatomos, ar elektrinasi. Jei įsigysite prastesnės kokybės pėdkelnes, dėl kurių visą vakarą elektrinsis sijonas, įvaizdis bus sugadintas.

– Kaip patartumėte pasipuošti minint šventes savo ar artimųjų namuose? Viena vertus, tai yra namų aplinka. Kita vertus, šventiškesnė apranga gali sukurti visai kitokią atmosferą nei kasdieniai drabužiai.

– Patarčiau pirmiausia su artimaisiais aptarti, kokios šventės norite ir kaip apsirengę visi jausitės patogiai. Svarbu įvertinti ir namų erdvę – jei ji nedidelė, galbūt puošnesni sijonai susiglamžys, keliems žmonėms susėdus ant sofos? Įvertinkite, kokio dydžio yra šventė, kas joje dalyvauja, kokia apranga padės jums jaustis jaukiausiai – tai ir padiktuos būsimą šventinį įvaizdį.

Minėjote, kad šventinė apranga tampa laisvesnė ir labiau prisitaiko prie šiuolaikinio žmogaus poreikių. Kokių dar šventinės aprangos pokyčių, kaip mados istorikė, matote?

– Aprangos kodai laisvėja, nes kinta šiuolaikinės visuomenės švenčių principai. Aprangos kodas diktuoja ne tik to vakaro drabužius, bet ir elgesį, kurio bus tikimasi renginyje. Keičiasi muzika, švenčių aplinka, veiklos ir pati vakarėlio esmė, natūralu, kad keičiasi ir aprangos kodas. Negalime įstrigti XIX a. taisyklėse. Aprangos kodų pokyčius ir modernėjimą labiausiai veikia elgesio, kurio yra tikimasi atvykus į šventę, pokyčiai. Mūsų elgesys renginiuose šiandien yra kur kas laisvesnis, nes į šventes leidžiama įnešti vis daugiau asmeninės autentikos.

Sakyčiau, kad pastarojo dešimtmečio aprangos kodų naujiena yra tokia, kad dabar galima kvietime užrašyti kokį tik nori aprangos kodą – nuo miško lapių iki kalėdinės fėjos. Tokio pobūdžio aprangos kodai vis dažniau atsiduria net didelių renginių kvietimuose ir suteikia galimybę puošiantis pasitelkti fantaziją.

Rekomendacija: Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras prašo žiūrovų spektaklių premjerose ir savaitgalio renginiuose laikytis „juodojo kaklaraiščio“ aprangos kodo. / LNOBT archyvo nuotr.

– Šiandienis pasaulis – vartotojiškas, visko pertekęs, jam būdingas greitesnis tempas. Kaip tai atsispindi šiuolaikinėje madoje?

– Dažnai tam tikra tendencija sukuria antitendenciją, kuri ilgainiui tampa populiari. Šiandien tokia (anti)tendencija yra sąmoningas vartojimas, tvarumas, atsigręžimas į vintažinius drabužius iš antrų rankų ir jų prikėlimas naujam gyvenimui. Šiandien pasaulyje vyrauja greitoji mada, bet tvarumas taip pat yra populiarus.

Linkiu skaitytojams užšokti ant šios bangos ir bent kartais pasirausti mamų ir močiučių spintose. Pažiūrėkite – galbūt kai kuriuos drabužius siuvėja prikeltų naujam gyvenimui? Audinių kokybės prasme vintažas smarkiai lenkia šiuolaikinę greitosios mados pramonę, tad išties verta į jį atsigręžti. Vintažiniai drabužiai yra kokybiški, nepavaldūs laikui, todėl puikiai tinka ir Naujųjų Metų vakarėliui. Savo aprangoje pritaikius vintažines detales, galima išvysti visai kitą mados pusę ir naujai pažvelgti į savo garderobą.

Lankantis greitosios mados parduotuvėse svarbu nepamiršti sąmoningumo ir tvaraus požiūrio į vartojimą. Pirkite tik tai, ko jums iš tikrųjų reikia, ieškokite kokybiškų drabužių, kuriuos galėtumėte nešioti ilgesnį laiką. Tokiose parduotuvėse sunkiau surasti kokybiškų aprangos detalių, tad reikia nepagailėti tam laiko ir energijos.