Neprisimenate, ką vakar valgėte pusryčiams? Mylimasis pažadėjo pagaminti pietus ar sutvarkyti kambarius, tačiau pažadą užmiršo? Kaip žinoti: tai – išsiblaškymas, užmaršumas ar pirmieji požymiai, kad sutriko atmintis?

Greitas testas – 30 klausimų

„Mano tėvelis sirgo Alzheimerio liga, todėl atėjau pasitikrinti atminties“, – priežastį, kodėl Kauno Dainavos poliklinikoje pasiryžo atlikti trumpą protinės būklės testą, įvardijo 56-erių kaunietė Aldona.

Moteriai, kaip ir kitiems, atėjusiems pasitikrinti atminties, tądien medikė pasiūlė atsakyti į 30 klausimų. Trumpas protinės būklės testas buvo sudarytas iš šešių dalių: pagal atsakymus galima nustatyti, ar žmogus orientuojasi laike ir vietoje, ar jis sugeba įsiminti naują informaciją, kaip sutelkia dėmesį, ar gerai veikia jo trumpalaikė atmintis ir panašiai.

Nedrąsiai kaunietei sunkoka buvo įveikti kelias užduotis: atlikti matematinius veiksmus, keliolika sekundžių vardyti žodžio „medis“ raides nuo pabaigos, nupiešti matytą daiktą.

Surinkusi 20 balų iš 30 moteris išgirdo Psichikos sveikatos centro socialinės darbuotojos Brigitos Kimbrienės džiugų padrąsinimą: „Jums negresia Alzheimerio liga ir neturite atminties problemų. Jums – jaunatviškas išsiblaškymas.“

Tiesa, kaunietė Aldona yra iš tų drąsiųjų, kurie nepabūgsta išgirsti sutrikimo diagnozės, mat kitus žmones, dažniausiai garbaus amžiaus, atveda artimieji.

Blogai neturėti pomėgių

Kuo skiriasi išsiblaškymas nuo signalų, kad jau trinka atmintis?

„Jūsų šeimos daktaras turėtų įtarti, kad jums yra sutrikusi atmintis“, – sakė B.Kimbrienė ir ramino, kad atminties spragos gali pasireikšti žmonėms, perkopusiems į septintąją dešimtį.

Tačiau vos ką nors užmiršus nebūtina lėkti pas medikus. Išanalizavus savo veiksmus, galima pačiam įtarti diagnozę.

„Jeigu tuos pačius klausimus kartojate kas keletą minučių, jums sunku atlikti kasdienius darbus, po patirto streso neprisimenate informacijos, nebeturite pomėgių, susitikus nebeatpažįstate prieš metus matyto giminaičio – tai pirmieji signalai, verčiantys susirūpinti atmintimi“, – perspėjo B.Kimbrienė.

Jei nuolat ieškote dokumentų, raktų ir piniginės ar išties pametate daiktus, tai galėtų būti tik išsiblaškymas. O jeigu neprisimenate, ką valgėte pusryčiams, tai gali būti trumpalaikės atminties sutrikimas. Taip sako specialistai. Senjorai, kurie serga Alzheimerio liga, ypač slepia ir saugo savo asmeninius daiktus, mat nuo vaikystės prisimena tėvų įskiepytą taisyklę nemėtyti savo daiktų.

Sumaišo dieną su naktimi

Vyresnių žmonių, kurie serga Alzheimerio liga, negalima laikyti kvailais ar jau pradėjusiais vaikėti. Dažnai aplinkiniai net nepastebi, kad artimasis serga.

„Jei sergančio žmogaus intelektas aukštas, tai jo protiniai gebėjimai niekur nedingsta – jis gali pasakoti apie energetikos problemas ar politiką. Tačiau pakinta jo elgesys, suvokimas ir jis gali nesiorientuoti aplinkoje“, – B. Kimbrienė įsitikinusi, kad artimiesiems susitaikyti su šia liga yra ypač sunku.

Didžiojoje Britanijoje atlikti tyrimai rodo, kad ligonį, sergantį Alzheimerio liga, turi prižiūrėti bent trys žmonės. Vienam tai per sunku, didelė tikimybė, kad po pusmečio jis pats sunegaluos. Slaugytojams dažnai tenka dirbti visą parą, nes ligoniai naktimis klejoja, sumaišo dieną su naktimi.

Atminčiai reikia darbo

Lavinkite intelektą ir būkite smalsūs.

Būkite ne tik fiziškai, bet ir socialiai aktyvus.

Sveikai maitinkitės: valgykite daug jūrų žuvų, saikingai gerkite raudonąjį vyną, venkite riebaus maisto.

Pasidomėkite genetika.

Spręskite kryžiažodžius, žaiskite domino, loto ir protą lavinančius žaidimus.

10 ankstyvųjų demencijos simptomų

1. Atminties susilpnėjimas.

2. Nesugebėjimas atlikti paprastas, gerai žinomas užduotis.

3. Kalbos sutrikimai.

4. Nesiorientavimas laike ir vietoje.

5. Prasta arba sumažėjusi sprendimų priėmimų galimybė.

6. Sumažėjęs sugebėjimas sutelkti dėmesį ties konkrečiu dalyku.

7. Pamirštama, kur padėti daiktai.

8. Nuotaikos ir elgesio kaita.

9. Asmenybės pokyčiai.

10. Vengimas imtis iniciatyvos.

3 mitai apie demenciją

Mitas. Demencija yra normalus senėjimo padarinys.

Faktas. Demencija nėra senėjimo proceso dalis. Nors amžius yra svarbus rizikos veiksnys demencijai atsirasti, tačiau jis yra ne vienintelis. Apie 20 proc. žmonių, kurių amžius yra daugiau kaip 80 metų, serga demencija.

Mitas. Jei žmogus suserga demencija, jo išgydyti neįmanoma.

Faktas. Nors ir nėra efektyvaus gydymo daugeliui demencijos formų, tačiau galima gauti gana daug patarimų, paramos ir informacijos iš Alzheimerio asociacijos. Taip pat yra medikamentinis gydymas ankstyvose demencijos stadijose.

Mitas. Atminties problemos yra tik senėjimo dalis.

Faktas. Blogėjanti atmintis nėra normalu, kad ir kokio amžiaus esate, ir turi būti tiriama. Atmintis ir protiniai sugebėjimai po truputį silpnėja bėgant metams, tačiau tai netrukdo kasdieniame gyvenime.

Meskite rūkyti, ir atmintis pagerės

Tyrimai rodo, kad rūkantys žmonės praranda daugiau atminties nei nerūkantys. Nustatyta, kad tie, kurie metė rūkyti, atgavo gebėjimą atsiminti informaciją beveik tokiu pat lygiu kaip ir nerūkantieji. Buvo tiriama daugiau nei septyniasdešimt 18–25 metų  asmenų. Jiems buvo surengta ekskursija po universiteto teritoriją. Po tyrimo dalyviai turėjo atlikti atminties testą: buvo prašoma prisiminti smulkias detales, kurias jie turėjo pastebėti per ekskursiją.Tiriamųjų buvo klausiama, pavyzdžiui, kokia muzika skambėjo studentų atstovybėje.

Rūkantieji atminties testą atliko prastai – jie prisiminė tik 59 proc. klausiamų dalykų. Tie, kurie buvo metę rūkyti, prisiminė daugiau – jie atsakė į 74 proc. klausimų. Tie, kurie niekada nerūkė, atsakė į 81 proc. klausimų.

„Teigiama, kad Didžiojoje Britanijoje yra apie 10 mln., o Jungtinėse Amerikos Valstijose – 45 mln. rūkalių. Svarbu suvokti, kad rūkymas daro didelę žalą atminčiai. Mūsų atliktais tyrimais pirmą kartą įrodyta, kad teigiamą įtaką atminčiai daro cigarečių atsisakymas“, – tvirtino tyrimą vykdęs Tomas Heffernanas.

Dabar mokslininkai imsis tirti, kokį poveikį atminčiai daro pasyvus rūkymas. Bus analizuojama, kaip žmogų veikia toksinai, įsigėrę į tų patalpų, kuriose buvo rūkoma, užuolaidas ir baldus.