Medžiai milžinai ne tik džiugina mūsų akis. Jie yra aprašyti, jų dydis išreikštas skaitmenimis, juridiškai įteisinami. Tiksliau sakant, išskirtinių dydžių medžiai yra suskirstyti į gamtos paminklus, valstybės saugomus gamtos paveldo objektus ir savivaldybių saugomus gamtos paveldo objektus.

Gamtos paminklu galima skelbti medį, kurio kamieno apimtis viršija 6 m. Keletas jų auga ir Kauno apylinkėse. Visų pirma – Braziūkų kaimo liepa Motinėlė, jos kamieno apimtis – net 8,4 m. Tiesa, medžių įvertinimui svarbią reikšmę turi istoriniai, kultūriniai dalykai, medžių būklė, aukštis. Aukštadvario Adomo Mickevičiaus ąžuolas teturi 4,4 m, tačiau jis susijęs su pasaulinio lygio asmenybe.

Valstybės saugomais gamtos paveldo objektais skelbiami ąžuolai, kurių apimtis viršija 4 m, tačiau praktiškai ši riba yra didinama. Prieš dešimt metų skelbtos vidutinės tokių ąžuolų apimtys sudarė 5,28 m. Liepų vidutinės apimtys mažesnės – 4,6 m.

Visa, kas pasakyta, – tik apie ąžuolus ir liepas. Kitų medžių dydžiai yra priklausomi nuo tų medžių gamtinių parametrų. Pavyzdžiui, obelis, arba kadagys neišauga iki Stelmužės ąžuolo storumo. Storiausia Lietuvos obelis, auganti Kaune, yra 2,85 m apimties. Tuo tarpu esu matavęs storesnę nei 5 m apimties kriaušę.

Savivaldybių saugomais gamtos paveldo objektais galima skelbti medžius, pasiekusius 3,5 m kamienų apimtį. Kauno rajono gamtos paveldo objektu yra paskelbta Žiegždrių liepa, kurios kamieno apimtis – 4,3 m. Toks medis atitinka ir valstybės saugomo gamtos paveldo objekto reikalavimus.

Kauno ąžuolyne akys raibsta nuo didžiulių ąžuolų grožio. Tačiau tai miško medžiai, jie sunkiau pasiekia atvirose vietose augančių medžių apimtis. Kita vertus, patys storiausi ąžuolai dėl gyventojų skundų buvo išpjauti. Kokie 20 storiausių Ąžuolyno ąžuolų nesiekia 5 m.

Jeigu jie augtų kokiame Aukštadvaryje, būtų saugomi kiekvienas atskirai. Ąžuolyne jie prapuola minioje. Vytauto parke, ties Parodos gatvės 20-uoju namu, auganti liepa yra storiausias Ąžuolyno medis, jos kamieno apimtis – 5,6 m.

Norint įforminti dokumentus, kad medžiui būtų suteiktas apsaugos statusas, reikia derinti su keliomis institucijomis, žemės savininkais, tai užtrunka. Švedijoje ir kitose Skandinavijos šalyse augantys ąžuolai, pasiekę 5 m kamieno apimtį, saugomi besąlygiškai. Jei pas mus būtų tokia tvarka, Vaišvydavos ąžuolas būtų išvengęs liūdno likimo.

Gausiai turistų lankomame Dubravos arboretume aptikau liepą, kuri galėtų būti gamtos paveldo objektu, nes kamieno apimtis siekia 4,4 m, auga išskirtinėje teritorijoje. Ji aukšta, o būklė apgailėtina, šakos remiasi į žemę, kamienas vasarą paslėptas po šakomis. Šalia liepos, jos galingų šakų stumiamas, atsiradęs pusamžis ąžuoliukas. Pagal miškininkų standartus, liepos aukojamos ąžuolų naudai.

Tokiais medžiais reikėtų didžiuotis. O svarbiausias mano tikslas – atkreipti teritorijų šeimininkų dėmesį į medžius milžinus, kuriuos reikia saugoti.