Pirmieji gimė du patinai – Romulas ir Remas, vėliau prie jų prisijungė patelė Khaleesi. Visi trys šiuo metu gyvena saugomame draustinyje JAV, kur jų aplinka atidžiai prižiūrima, o gyvūnų elgesys ir vystymasis stebimi specialistų. Bendrovė teigia, kad vilkai auga sparčiai, demonstruoja plėšrūnams būdingą elgesį ir jau pasiekė svarbius raidos etapus.
„Colossal Biosciences“ planuoja plėsti šią gaują. Bendrovės tikslas – sukurti genetiškai įvairesnę populiaciją, kuri ilgainiui galėtų daugintis natūraliai. Iš pradžių planuojama taikyti pagalbinio veisimo technologijas, o vėliau tikimasi, kad gyvūnai patys formuos socialinius ryšius, hierarchiją ir stabilią gaujos struktūrą.
Vilkai buvo kuriami naudojant DNR, gautą iš senovinių liekanų. Remiantis šiais duomenimis, pilkųjų vilkų embrionuose buvo atlikta dvidešimt genetinių pakeitimų keturiolikoje genų. Taip siekta išryškinti bruožus, kurie, bendrovės teigimu, buvo būdingi vilkams: didesnį kūną, tvirtesnį sudėjimą, baltą kailį, stipresnius žandikaulius ir kitus požymius. Embrionai buvo implantuoti surogatinėms motinoms – šunims, o jaunikliai gimė atliekant cezario pjūvį.
Vis dėlto šis projektas kelia daug diskusijų. Kritikai pabrėžia, kad tai nėra tikras išnykusios rūšies sugrąžinimas, nes gyvūnai iš esmės yra tik genetiškai pakeisti pilkieji vilkai.
Abejonių kelia ir galimas tokių plėšrūnų poveikis ekosistemoms. Mokslininkai įspėja, kad per tūkstančius metų aplinka, kurioje kadaise gyveno šie vilkai, smarkiai pasikeitė. Todėl kol kas neaišku, ar tokie gyvūnai galėtų būti saugiai grąžinti į laukinę gamtą.
Nepaisant kritikos, „Colossal Biosciences“ projektą pristato kaip žingsnį į priekį ne tik išnykusių rūšių atkūrimo, bet ir nykstančių gyvūnų apsaugos srityje. Bendrovė tikisi, kad šios technologijos ateityje galėtų padėti išsaugoti rūšis, kurioms šiandien gresia išnykimas.
Naujausi komentarai