Aplinkosaugininkai primena žvejams mėgėjams, kad nuo penktadienio, gegužės 15 d., visą mėnesį – iki birželio 15 d. – draudžiama gaudyti žiobrius, bet nuo gegužės 16 d. jau leidžiama žvejoti kiršlius ir salačius, nuo gegužės 21 d. – sterkus.

Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose nuo gegužės 21 d. jau galima žvejoti ne tik sterkus, bet ir karšius. Šiame parke žvejoti nedraudžiama ir iki gegužės 21 d., tačiau visus sugautus karšius ir sterkus privalu nedelsiant paleisti atgal į tą patį telkinį.

Pagal Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles draudžiama gaudyti kiršlius naudojant sliekus ar kitus natūralios kilmės masalus, salačius – naudojant daugiau kaip du masalus (du kabliukus). Prieš metus šios taisyklės buvo patikslintos ir nustatyta, kad draudžiama imti mažesnį nei 30 cm kiršlį ir mažesnį nei 55 cm salatį (iki 2014 m. birželio 3 d. buvo draudžiama imti mažesnį nei 29 cm kiršlį ir mažesnį nei 52 cm salatį).

Nuo gegužės 21 d. jau leidžiama žvejoti ir Kauno marių pagrindinėje nerštavietėje – 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį, kur nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. draudžiama bet kokia žvejyba.

Nors Kauno mariose verslinė žvejyba draudžiama nuo 2013 m., vis dar jaučiamas jos neigiamas poveikis žuvų ištekliams. Plėšriosios žuvys čia kol kas sudaro tik 10-12 proc. visų žuvų, o turėtų sudaryti 20-25 proc. Aplinkos ministerija iš žuvų ištekliams atkurti ir apsaugoti skirtų lėšų 2013-2014 m. Kauno mariose įveisė 107 tūkst. sterkų, 18 tūkst. lydekų, 20 tūkst. šamų. Žuvys čia bus įveisiamos ir šiemet.

Už draudžiamų gaudyti žuvų žvejybą gresia nuo 115 iki 289 Eur bauda. Iš pažeidėjų konfiskuojami žvejybos įrankiai ir priemonės (valtys). Jie taip pat turi atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą – sumokėti už kiekvieną neteisėtai sugautą kiršlį ar sterką po 158,5 Eur, žiobrį ar karšį – po 65,6 Eur. Jeigu žuvys sugautos draustinyje ar rezervate, suma patrigubėja.