Nėra reta pamatyti gyvūnų jauniklius be tėvų. Nors daugelis gali pamanyti, kad jie apleisti, iš tiesų tėvai gali būti palikę savo brangias atžalas miške, aukštoje žolėje ar medžiuose, kol patys išėjo ieškoti maisto ar medžioti.
Elnių ir briedžių jaunikliai – puikus to pavyzdys. Motinos juos dažnai paslepia aukštoje žolėje, kad apsaugotų nuo plėšrūnų. Jų kreminės spalvos dėmėtas kailiukas yra tobula maskuotė, kol motina grįš jų pamaitinti.
„Pirmosiomis gyvenimo savaitėmis elnių jaunikliai iš tiesų būna vieni ir izoliuoti – ir tai daroma tyčia, – sakė Jutos laukinės gamtos išteklių skyriaus didžiųjų žvėrių koordinatorius Covy Jonesas. –Motina žino, kad geriausias būdas apsaugoti jauniklį nuo plėšrūnų – palikti jį vieną.“
Paukščiukai – dar viena dažna problema: nors jaunikliai gali iškristi iš lizdo, tėvai vis tiek gali jais pasirūpinti.
„Jei randate paukščiuką, jam greičiausiai nereikia jūsų pagalbos, nebent jis yra be plunksnų ar užmerktomis akimis. Tai – dar lizde turintys būti jaunikliai, nepasirengę jo palikti, – patarė JAV žuvų ir laukinės gamtos tarnyba. – Jei netoliese galite rasti lizdą, geriausia tiesiog įkelti jauniklį atgal. Jei lizdo rasti nepavyksta, palikite jį ten, kur radote, arba perkelkite į pavėsį. Tėvai sugrįš. Nesijaudinkite, jūsų kvapas jų neatbaidys.“
„Jei lizdo krovimo ar kiaušinių dėjimo etape jį sudrumsčia potencialus plėšrūnas, yra tikimybė, kad paukščiai lizdą paliks ir kraus naują. Tačiau, kai jaunikliai išsirita ir yra maitinami, tėvai dažniausiai būna gana atkaklūs“, – žurnalui „Scientific American“ teigė buvęs Amerikos ornitologų sąjungos prezidentas Frankas B. Gillas.
Meškiukai – dar vienas tariamo, bet mažai tikėtino palikimo pavyzdys. Meškos dažnai palieka savo jauniklius saugioje vietoje, pavyzdžiui, medyje, o pačios eina ieškoti maisto ir vėliau sugrįžta. Niekada nebandykite iškelti meškiuko iš medžio. Liečiant ar maitinant jauniklį, jis gali priprasti prie žmonių, o motina gali jį atstumti. Be to, sukeliate didžiulį pavojų sau, jei motina grįš tuo metu, kai jūs netyčia bandysite jį „pagrobti“.
Kita vertus, laukiniai kiškiai ir triušiai atrodo yra ta rūšis, kuri iš tikrųjų dažniausiai apleidžia savo jauniklius. Tačiau tai sunku nustatyti, nes motinos paprastai grįžta žindyti mažylių tik apie du kartus per dieną. Dažniausiai jaunikliai yra saugūs palikti vieni, nes jie gerai užsimaskuoja ir neskleidžia plėšrūnus pritraukiančio kvapo.
Norėdami patikrinti, ar urvas apleistas, iš virvelės galite padaryti kryželį, uždėti jį ant urvo angos ir iš padoraus atstumo stebėti, ar kryželis buvo paliestas, rekomenduoja gyvūnų apsaugos organizacija „Humane Society“.
„Atstumo išlaikymas ir laukinių gyvūnų nelietimas yra svarbiausi veiksniai, padedantys išsaugoti jauniklių gyvybes“, – pabrėžė C. Jonesas.
Jei vis dar nerimaujate, kad gyvūnas apleistas ar sužeistas, prieš imdamiesi bet kokių veiksmų suraskite artimiausią laukinių gyvūnų reabilitacijos centrą ir paskambinkite jiems pasitarti.
Jungtinėje Karalystėje, jei randate atrodytų apleistą pilkosios voverės jauniklį, įstatymai iš tikrųjų draudžia gyvūnų globėjams juos priimti ir vėl paleisti į laisvę, nes šalyje tai yra invazinė rūšis. Tikėtina, kad motina vis tiek grįš jo pamaitinti.
(be temos)