Rugpjūčio pradžia – tai ne tik vasaros brandos metas, tačiau ir laikas, kuomet jau pradedame jausti pirmuosius rudens žingsnius mūsų gamtoje. Šis vasaros etapas taip pat įspėja daugelį paukščių, jog jau laikas rimčiau pasiruošti kelionei į žiemojimo vietas. Ypač tuos, kurie mūsų šalį paliks jau rugpjūčio mėnesį ir sugrįš tik kitą pavasarį. Jų tarpe yra ir baltieji gandrai, kurių didžioji dalis atsisveikins su Lietuva jau rugpjūčio paskutinę savaitę. Prie jų „prisijungs“ žalvarniai, raudongalvės sniegenos, lakštingalos, kai kurios nendrinukių rūšys, čiurliai ir dar daug kitų sparnuočių. Daug anksti išskrendančių paukščių, tarp kurių yra ir baltieji gandrai, kregždės leisis į itin sudėtingą, bei didelės ištvermės reikalaujančią kelionę - per jūras, dykumas, tropinius miškus iki pat pietinės Afrikos. Kiti gi žiemai apsistos apie ekvatorių ar net šiauriau jo.

Dar balandžio pradžioje, baltieji gandrai sugrįžo į savo perimvietes ir nieko nelaukdami pradėjo tvarkyti lizdus ruošdamiesi perėjimo sezonui. Birželį, išsiritus jaunikliams, rūpestingi tėvai buvo įpareigoti nuolatos pamaitinti visuomet alkanus ir priežiūros reikalaujančius jauniklius, apsaugoti juos nuo lietaus ar kaitrių saulės spindulių. Tačiau jau po 53-55 dienų nuo išsiritimo, tėvų penimi, maži pūkuoti juodasnapiai, pavirto grakščiais, mažai nuo tėvų ūgiu atsiliekančiais, būsimaisiais tolimųjų skrydžių lakūnais.

Šiuo metu baltųjų gandrų jaunikliai  jau intensyviai mankština savo sparnus, o drąsiausi jų, jau ryžosi palikti lizdą bei leistis į pirmąjį savo gyvenime skrydį. Deja jis dar nėra tobulas, o iki išskridimo į tolimąją Afriką jau liko mažiau nei mėnuo Iki šio laiko gandrai telkiasi į skaitlingus būrius ir stengiasi sukaupti kuo daugiau jėgų prieš tolimą kelionę, o jauniems paukščiams, tai ir paskutinė treniruotė prieš leidžiantis į dar nematytus kraštus.

Tačiau, iki paliekant tėvynę, jų čia laukia dar ne vienas pavojus, tarp kurių ir susidūrimai su aukštos įtampos laidais. Tam jog maksimaliai sumažinti šių paukščių žūtį atsitrenkus į aukštos įtampos laidus ar įvykus trumpajam jungimui nutūpus ant jų, Lietuvos ornitologų draugija (toliau – LOD) su AB „LITGRID“ pradėjo bendrą ES aplinkos programos LIFE+ finansuojamą projektą „Paukščių apsaugos priemonių įdiegimas Lietuvos aukštos įtampos elektros energijos perdavimo tinkluose“ (Nr. LIFE13 BIO/LT/001303). Įgyvendinant projektą bus diegiamos priemonės, kurios apsaugos paukščius nuo trumpojo jungimo, atsitrenkimo į laidus, kas pasiekiama didinant laidų matomumą, gandrų pamėgtose nakvynės vietose ant aukštos įtampos atramų įrengiant specialias apsaugas. Taip į tolimą kelionę siekiama išlydėti kuo daugiau mūsų krašte perėjusių ar naujai išaugusių baltųjų gandrų. Tai mūsų rūpestis, nes tolimame kelyje jiems padėti jau negalėsime.

Šiuo metu taip pat vykdoma stebėsena ir renkami duomenys apie rastus žuvusius paukščius po aukštosios įtampos laidais. Aukštosios įtampos laidų tinklas Lietuvoje apima daugiau nei 6 tūkst. kilometrų elektros perdavimo oro linijų ir vien LOD darbuotojų pastangomis visų jų reguliariai stebėti neįmanomą. O tai, savo ruožtu, neleidžia mums diegti atitinkamas paukščių apsaugos priemones, kur kyla didžiausias pavojus paukščiams, tame tarpe ir gandrų susibūrimo vietose. Todėl kviečiame nelikti abejingiems šiai problemai ir padėti ornitologams nustatyti didžiausios rizikos vietas, t.y. kur žūsta daugiausia paukščių. Tai galite padaryti, jei radę negyvą paukštį po aukštosios įtampos laidais pranešte LOD sekretoriatui tel. (8 5) 213 04 98, el. p. [email protected]

Ypač vertinga informacija apie teritorijas,  kur paukščiai reguliariai žūsta atsitrenkę į laidus. Tokiose vietose LOD su AB LITGRID skubos tvarka diegtų paukščių žūtį mažinančias priemones.