Grėsė išnykti

Kaip teigia žmonės, auginantys retriverius, šios veislės šunys – tai grožio ir proto vienoje šuns veislėje harmonija.

Jie be reikalo neloja, nepuola žmonių, jiems nebūdinga agresija – bet koks šios veislės šunų agresijos pasireiškimas vertinamas kaip nukrypimas nuo psichikos standarto. Tačiau dėl savo stambaus sudėjimo, aktyvaus bėgiojimo ir šokinėjimo ar lojimo sodriu žemu tembru retriveriai nepažįstamiesiems gali pasirodyti grėsmingi, todėl nepageidautini praeiviai susimąstys prieš mėgindami įsmukti į namus ar kiemą, kur vaikštinėja toks šuo.

Retriveriai dėl savo charakterio savybių yra populiarūs visame pasaulyje kaip žmonių, ypač vaikų, draugai. Tačiau iš tiesų šie šunys XIX a. pradėti veisti kaip paukštiniai medžiokliniai šunys. Nors ir šiandien retriveriai treniruojami kaip supratingi medžiotojų pagalbininkai, tačiau šie šunys itin tinkami ir kaip žmonių pagalbininkai – po specialaus apmokymo jie tampa patikimais neįgaliųjų ir neregių vedliais.

Retriverius lengva dresuoti, tad jie taip pat dalyvauja specialiųjų tarnybų operacijose, apmokomi dirbti su sprogmenimis, narkotikais, gelbėti žmones avarijų ir katastrofų vietose.

Tobulybės paieškos

Šiuo metu skiriamos šešios retriverių veislės: auksaspalvis, Labradoro, lygiaplaukis, Česapyko įlankos, Naujosios Škotijos ir garbanotasis. Su garbanotaisiais retriveriais šį kartą ir susipažinsime.

Specialioje literatūroje galima rasti, kad labiausiai tikėtina, jog Anglijoje pirmieji retriverių veislės šunys, imti į medžioklę paukščiams atnešti, buvo būtent garbanotieji retriveriai. Jie laikomi ir seniausia angliškųjų retriverių veisle.

Garbanotųjų retriverių veislės protėviai tiksliai nežinomi. Taip yra, nes retriverių veislėms formuojantis svarbiausias dėmesys buvo jų paskirčiai – atnešimui (angl. retrieve). Siekiant ištobulinti šią medžiotojams itin naudingą šunų savybę buvo mėginama išveisti tobulą retriverį.

Apie į garbanotus panašius šunis užsimenama dar 1803 m. Svarbiausia šunų veisėjų ir veislynų asociacija laikoma Anglijoje esanti organizacija, kuri gyvuoja jau daugiau nei 200 metų. Oficialiai Anglijos veislynų klubas garbanotųjų retriverių veislę pripažino 1854 m. Pirmą kartą garbanotasis retriveris parodos ringe pasirodė 1860 m. Šie retriveriai tuo metu buvo labai populiarūs, juos augino dauguma stambių dvarininkų. Tačiau paradoksalu – teigiama, kad net XIX a. viduryje Anglijoje garbanotieji retriveriai buvo daugiau namų šunys, nei skirti medžioklei.

Pirmasis garbanotųjų retriverių veislės klubas Anglijoje įkurtas 1896 m., o 1913 m. apibrėžtas garbanotųjų retriverių veislės standartas.

Į Lietuvą – prieš keturiolika metų

2007 m. pradžioje į Lietuvą atvežtas pirmas garbanotasis retriveris – juoda kalytė. Ją atsivežusi Rima Povilionienė, šiuo metu garbanotųjų retriverių veislyno "Tornado Beta" savininkė, pasakoja, kad kadaise mokiniai jai padovanojo Labradoro retriverę.

Pradžia: 2007 m. pradžioje į Lietuvą pirmą garbanotąjį retriverį atvežusi R.Povilionienė netrukus ėmė veisti šiuos šunis.

Ją augindama moteris ir pradėjo labiau domėtis retriverių veisle. Tada sužinojo, kad retriverių veislių yra gerokai daugiau, nei dauguma žino. Moteriai į akį krito garbanoti retriveriai, tik Lietuvoje tuo metu net pamatyti jų gyvai nebuvo įmanoma – pas mus jų nebuvo.

"Prieš keturiolika metų mes atsivežėme pirmą garbanotą retriverę, po pusantrų metų – antrą, su kuria ir prasidėjo mūsų veislyno istorija, – pasakoja Rima. – Pradėję veisti šiuos šunis mes visada gana griežtai atrinkdavome naujuosius šeimininkus šuniukams, nes manome, kad ši veislė neturėtų pasiekti tokio išplitimo, kad veisliniai šuniukai atsidurtų prieglaudose, kaip jau kartais atsitinka su Labradoro retriveriais. Kai šuo labai populiarus, didelė rizika, kad jis taps ir daugintojų susidomėjimo objektu. Tad stengėmės, kad šuniukai patektų pas atsakingus žmones."

Su šiuo šunimi ant sofos nepasėdėsi – jam reikalingi ilgi pasivaikščiojimai, dresūra, darbas smegenims, nes tai yra protingi šunys.

Besidomėdama garbanotųjų retriverių veislės istorija R.Povilionienė sužinojo, kad šiai veislei ne kartą grėsė išnykti. Aristokratiškųjų garbanių veislės situacija XX a. pradžioje buvo ganėtinai liūdna – 1919 m. buvo užregistruoti tik penki šios veislės retriveriai. Pirmojo pasaulinio karo metu nemažai garbanotųjų retriverių mirė iš bado. Apie 1930-uosius Anglijoje imtasi atgaivinti garbanotųjų retriverių veisimą. Tačiau tai sutrukdė Antrasis pasaulinis karas.

Tuo metu entuziastingi veisėjai, norėdami išsaugoti šią veislę, šunis plukdė laivais į kitas šalis, bet ši veislė ir vėl beveik išmirė. Vis dėlto XX a. penktajame dešimtmetyje vėl matyti garbanotųjų retriverių veislės atgaivinimo pradžia. Ir būtent tuo laikotarpiu išveisti garbaniai tapo dabartinių šunų genealogijos pirmtakais.

Ramūs, bet ne tinginiai

Lyginti Labradoro retriverius su garbanotaisiais būtų tas pats, kas lyginti apskritai skirtingų veislių šunis.

"Bendra tarp jų yra tik tiek, kad jie yra retriveriai, t.y. išveisti kaip medžiokliniai šunys, kurie turi atnešti grobį, – teigia pašnekovė. – Labradorai kresni, masyvesni, žemesnio ūgio, gal aktyvesnio temperamento, ypač Lietuvoje. Garbanotieji retriveriai – daug santūresni. Toks, sakyčiau, protingas, inteligentiškas šuo. Nors sako, kad visi retriveriai mėgsta vandenį – Labradoro ar lygiaplaukiai į vandenį šoka pametę galvas, o garbanotas retriveris taip paprastai į vandenį neis, jei reikalo nėra – pagalvos, ar verta šlapti. Mąstantis, pats sprendimus priimantis šuo – gal tuo labiausiai mus ir sudomino."

Anot veisėjos, garbanoti retriveriai lengvai dresuojami, tačiau prieš vykdydami komandas dažniausiai pagalvoja, kaip geriau tai padaryti – bėgti iki tikslo tiesiai, bet per pelkę, ar aplink, kur sausa. Tai gana ramaus temperamento šunys, tačiau tai nereiškia, kad jiems nereikia fizinio krūvio. Kaip ir visi retriveriai, garbanotieji turi vadinamąjį minkštą sąkandį – jie negali įkąsti. Tai labai stabilios psichikos šunys, gana ramūs, geranoriški.

Retriverių inteligentai

Šią liepą pirmosios garbanotųjų retriverių vados – net keturiolikos mažylių – susilaukė retriverių veislyno "Balzamas" garbanota kalytė Ponga. Septyni mažyliai iškart rado namus, kur buvo labai laukiami, kiti septyni vis dar ieško naujų šeimininkų.

Kaip teigia Pongos šeimininkė Audronė Mačiulienė, garbanotieji – retriverių inteligentai. Tai protingi, humoro jausmą turintys, sargūs, į žmogų orientuoti šunys. Jie nėra tokie patiklūs kaip, pavyzdžiui, Labradoro retriveriai, kurie iškart puola draugauti su bet kuriuo žmogumi. Garbanotam retriveriui reikia apsiprasti, apsižiūrėti ir išsiaiškinti, kas tai yra per žmogus.

Ypatingi: garbanotieji retriveriai vadinami retriverių inteligentais.

"Garbanotieji linkę galvoti. Net prieš lipdami į vandenį jie pagalvoja, nori šiandien plaukioti, ar tik pabraidžios. Sakyčiau, įdomaus charakterio ir savo nuomonę turintys šunys, – sako Audronė. – Vis dėlto tai neagresyvūs šeimos šunys, terapiniai šunys. Labai mėgsta dėmesį, kompaniją, žmogų visur sekioja iš paskos – jei aš geriu kavą, "geria" ir Ponga, jei dirbu prie kompiuterio – šalia įsitaiso ir ji. Kitaip sakant, labai gero charakterio, universalus, jaukus šuo."

Garbanoto šios veislės šunų kailio, anos veisėjos, beveik nereikia šukuoti, ypač jei šuo dalyvauja parodose – išmaudžius net negalima jo trinti, aktyviai šluostyti, džiovinti, tik nuspausti didįjį vandens kiekį. Purvas ar smėlis iš garbanoto kailio savaime išbyra vos šuniui išdžiūvus, tad pakanka po šuniu ką nors patiesti.

Tiesa, pasak A.Mačiulienės, su šiuo šunimi ant sofos nepasėdėsi – jam reikalingi ilgi pasivaikščiojimai, dresūra, darbas smegenims, nes tai yra protingi šunys. Jei nepavargsta ir gerai išvedžioti, namuose prisigalvoja įvairių, žmonėms paprastai nelabai patinkančių, užsiėmimų. Beje, kaip ir dauguma šunų.

Apie garbanotuosius retriverius

Kilmės šalis: Didžioji Britanija.

Apibūdinimas: stiprus, tvirtas, elegantiškas šuo.

Charakteris: sumanus, protingas, stabilus, patikimas.

Temperamentas: drąsus, draugiškas, savimi pasitikintis ir nepriklausomas, savarankiškas. Kartais gali pasirodyti abejingas.

Kailis: tankus iš mažyčių tankių garbanėlių, prigludusių prie odos. Garbanos eina nuo pakaušio iki uodegos galiuko. Neturi pavilnės ir plikų dėmių / lopų. Kitur plaukas lygus ir glotnus.

Spalva: juoda arba ruda.

Dydis: idealus ūgis ties ketera – patino 69 cm, kalės 64 cm.