Jos iš visos Lietuvos ir gretimų regionų susirinko mūsų pelkėse. Dienomis gervės maitinasi ražienose, o vakarais traukia į Žuvintą, Novaraistį, Tyrulius, Sulinkius ir kitas pelkes. Šių paukščių išskridimas – įspūdingas reginys. Jo stebėti žmonės atvažiuoja ir iš toli, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime.

Šiandien į išskrendančių gervių palydas kviečia Tytuvėnų regioninio parko direkcija. Norintieji jose dalyvauti rinksis 17.30 val. parko Lankytojų centre ir vyks į į Tytuvėnų tyrelį, kur ir atsisveikins su paukščiais.

Vis gausesnis migruojančių sparnuočių srautas matyti ir pajūryje bei pamaryje. Jį trumpam sustabdo tik audros ir stiprūs vėjai. Paklusdami ženklams, kuriuos siunčia trumpėjanti diena, paukščiai išskrenda, nepaisydami dar palyginti šiltų orų ir maisto gausos.

Kaip praneša Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Juodkrantės aplinkos tyrimų laboratorija, Lietuvoje jau pastebėti pirmieji iš šiaurės atlėkusių baltakakčių ir želmeninių žąsų pulkai. Gali būti, kad jų perimvietėse miškatundrėje ar tundroje jau iškrito sniegas ir paukščiams teko pasitraukti. Žąsys kol kas neskubės išskristi, daugelis jų apsistos mūsų vidaus vandenyse. Čia ilsėsis ir gyvens, kol užšals ežerai.

Išskristi žiemoti neskuba ir kai kurie mūsų paukščiai, nes jiems sunku apsispręsti dėl žmonių elgesio. Ypač vandens paukščiams – antims, gulbėms, laukiams, kuriuos žmonės lesino vasarą ir tebelesina iki šiol, taip pakeisdami jų įpročius ir net biologiją. Ilgai batonu ar kitu jiems nebūdingu lesalu šeriami sparnuočiai atpranta nuo natūralaus maisto, prisiriša prie žmonių ir jų laukia kiekvieną dieną. Vėstant orams, žmonės ateina vis rečiau, ir paukščiai turi vėl iš naujo mokytis susirasti natūralaus lesalo. O didžiausias išbandymas jų lauks po pusantro mėnesio, kai pirmasis ledas aptrauks ežerus ir tvenkinius. Jie ilgai lauks ant ledo, tikėsis pagalbos. Tada ir žmonės puls skambinti pavojaus varpais, reikalaus gelbėti paukščius.

Aplinkosaugininkai kreipiasi į visus gyventojus ir dar sykį primena, kad paukščius turime saugoti, bet negalima jų lesinti, kai nereikia, ir keisti natūralią jų prigimtį.