Anak Krakatau - nedidelė vulkaninės kilmės sala – atsirado praėjus 50 metų po katastrofiško Krakatau išsiveržimo 1883-aisiais.

Pastarosiomis savaitėmis iš atsibudusio ugnikalnio kraterio veržėsi pelenai ir liepsnojančios uolienos.  

Krakatau yra nedidelė negyvenama sala Sundos sąsiauryje tarp Džavos ir Sumatros salų, pritraukianti daugybę turistų.

Indonezijos geologijos tarnyba dėl šio išsiveržimo apie padidėjusį pavojų nepaskelbė, nors vieno kilometro spinduliu aplink viršukalnę esančioje zonoje žmonėms lankytis draudžiama.

Per Krakatau išveržimą XIX amžiuje išmestų dulkių ir pelenų debesis pakilo į daugiau nei 20 km aukštį ir uždengė saulę. Tuomet kilęs didžiulis cunamis nusinešė daugiau nei 36 tūkst. žmonių gyvybes.

Indonezija priklauso vadinamajam Ramiojo vandenyno ugnies žiedui – tektoninių lūžių lankui, kuriame dažnai įvyksta žemės drebėjimų ir ugnikalnių išsiveržimų.