Pereiti į pagrindinį turinį

Įstabus dinozaurų palikuonis Luisas Marija Žvaigždė

2016-06-19 16:00

Dešimt metų pas žinomą poetę Ramutę Skučaitę gyvenantis Australijos žvirblis (zebrinė amadina) – tikras dinozaurų palikuonis, stebinąs savo gyvybingumu, elgesio keistenybėmis, įpročiais. Šis įspūdingas paukštelis pas poetę atkeliavo iš jos dukters Jūratės Račinskaitės namų.

Paukštis gina savo erdvę

Prie Nacionalinės kultūros ir meno premijos bei šių metų "Poezijos pavasario" laureatės R.Skučaitės kambario lango augančioje alyvoje visais metų laikais knibžda mažų paukštelių, nes poetė juos lesina ne tik šaltuoju metų laiku. Todėl jai jokia problema prižiūrėti jau dešimtus metus pas ją gyvenantį Australijos žvirblį – tikrą, kaip teigia mokslininkai, dinozaurų palikuonį. Mat paukščiai turi plunksnas, snapus – jei kažkokiu stebuklingu būdu atsidurtume Kreidos periode, pamatytume plunksnuotus tiranozaurus ir kitus plėšrūnus, kurie atrodytų kaip milžiniški vaikščiojantys plunksnuoti vanagai – su dantimis, bet be snapo.

Tai sužinojusi poetė iš pradžių labai nustebo, bet paskui nusijuokė ir pasakė: "Tai štai iš kur ta mano mažo paukščio drąsa ir piktumas. Juk Paukštis – taip aš jį vadinu, nors tikrasis jo vardas Luisas Marija Žvaigždė, – kiekvieną kartą šnypšdamas puola mano ranką, kai imu iš jo narvelio indelį, iš kurio jis geria vandenį ir net retkarčiais maudosi."

Pusryčiauja vienas

Rašytoja pasakojo, kad Paukštis niekada rytais nežadina jos pirmas, nors pabunda daug anksčiau už šeimininkę. "Aš tai pastebiu iš grūdelių, pribarstytų ant virtuvės grindų – vadinasi, jis jau pusryčiavo. O netriukšmauja anksti pabudęs todėl, kad aš, eidama gulti, nuleidžiu virtuvės lango žaliuzes. Tad čia būna tamsu iki vėlyvo ryto, kai aš ateinu į virtuvę", – aiškino Paukščio mandagaus elgesio priežastį R.Skučaitė.

Vienatvę pakenčiančiam Paukščiui ji kartais ima ir pabosta – tuomet jis, tarsi žinodamas, kad gyvena kultūringoje aplinkoje, mandagiai cirpsėdamas kviečia šeimininkę, kitame kambaryje paskendusią savo kūrybiniame darbe, į savo draugiją. "Tada aš jam atsiliepiu ir paprašau kiek patylėti. Žvirblis lieka patenkintas, išgirdęs mano balsą, ir kuriam laikui nutyla. Kai tas cirpsėjimas ima kartotis, einu į virtuvę, kur narvelyje įkurdintas Paukštis, ir pradedu ruošti pietus.

Rūšiuoja svečius

Gamindama kokį patiekalą kalbuosi su žvirbliu, pasakoju jam, ką kiekvienu momentu darau. Jis, tarsi suprasdamas, pritariamai svirpia arba klausosi, kraipydamas savo gražią galvelę. Tokiu būdu bendraudama su juo užkamšau buvimo drauge spragas, kurios atsiranda beveik kiekvieną dieną dėl susitikimų su skaitytojais, kolegomis, renginių, ėjimo į polikliniką, parduotuvę ir pan.", – aiškino poetė.

Kol šnekėjomės virtuvėje, Paukštis vis stengėsi įterpti savo trigrašį, garsiai cirpsėdamas. Anot šeimininkės, tokiu būdu jis stengiasi atitraukti jos dėmesį nuo pašnekovo. Netrukus mažutis sparnuotis ryškiai raudonu snapu apsigalvojo – puolė maudytis miniatiūrinėje vonelėje, taip parodydamas, kad svečias jam patiko. Nes antraip jis nekreiptų į lankytoją jokio dėmesio.

Buvo dukters nuosavybė

Įdomu, kad didingą žvirbliui vardą – Luisas Marija Žvaigždė mažutėliui sparnuočiui ryškiai raudonu snapu suteikė poetės anūkė Magdutė. Be to, iš pradžių paukštukas buvo R.Skučaitės dukters Jūratės nuosavybė, įsigyta turguje. Pasak Jūratės, žvirblis nuo mažų dienų stebino jos draugus, artimus žmones sumanumu, ištikimybe ir... kerštingumu.

Luisas Marija Žvaigždė buvo sumanęs labai rafinuotą kerštą šeimininkei, be jo sutikimo kartais išvažiuojančiai į kūrybines išvykas. Grįžusi po kelionės į namus, Jūratė visą dieną negalėdavo rasti savo sparnuočio, nes jis pasislėpdavo tik jam vienam žinomoje buto vietoje. Maža to, anksčiau jis nesileisdavo sugrįžusios šeimininkės pagaunamas ir jai tekdavo kviestis į pagalbą seserėčią Eleną, nes tik ji sugebėdavo su juo susitarti dėl paliaubų.

Mėgo kurti menus

Žvirblis savo vaikystėje pasižymėjo subtiliu skoniu – poilsiui ir naktiniam miegui rinkdavosi vieno šeimininkės kolegos suprojektuotos bažnyčios maketą, stovintį ant etažerės su knygomis. Paukštelis net šeimininkei neleisdavo prisiliesti prie maketo, garsiai cirpsėdamas ir mojuodamas sparnais. Beje, Luisas Marija Žvaigždė mėgo ilgai akimis tyrinėti bažnytėlės maketo bokštą.

Įdomu tai, kad Luisas Marija Žvaigždė, metus stebėjęs, kaip jo šeimininkė rengia knygų iliustracijų, spektaklių dekoracijų, kostiumų eskizus, irgi pradėjo kurti menus. Pasak Jūratės, žvirblis pats pasirinkęs ramią buto vietelę, į ją prisinešdavo žemės grumstelių iš gėlių vazonų, įvairių spalvų popierėlių, siūlelių, augalėlių iš džiovintų puokščių. Šalia šio "sandėlio" jis buvo įsirengęs dirbtuvę, kurioje iš prisineštų medžiagų dėliodavo keistas kompozicijas. Kai Jūratė nunešė parodyti paukštelio kūrybą mamai, Luisas Marija Žvaigždė supyko ir perkėlė savo kūrybinę laboratoriją į šeimininkei neprieinamą vietą, kurioje kurdavo tuomet, kai jos nebūdavo namuose.

Įkurdino pas R.Skučaitę

Žvirblio šeimininkė vis dažniau ir dažniau išvykdavo į ilgalaikes kūrybines komandiruotes, todėl paukštį teko įkurdinti pas Jūratės mamą. Dabar šis garbaus amžiaus žvirblis nebeskraido kaip anksčiau po butą, nežadina Ramutės, braukdamas per jos veidą su jos pačios plaukų sruoga snape, – taip paukštis elgdavosi anksčiau, gyvendamas pas Jūratę.

Paukštis iki šiol labai noriai klausosi muzikos. "Įtariu, kad jis slapta, kaip tai darė užsiimdamas menais, mokėsi ir Muzikos akademijoje, – juokėsi R.Skučaitė, prisiminusi buvusį paukščio pomėgį kartoti Jūratės mobiliojo ryšio telefono signalą. – Beje, jam labai patikdavo Astoro Piassollos tango melodijos."

Moka pasipūsti

Poetė apgailestavo, kad šio mažo paukštelio keistenybės sulig jo itin garbiu amžiumi beveik išnyko. Jis net nenori palikti savo narvelio, netipena paskui savo šeimininkę tarsi šuniukas, kaip tai darydavo anksčiau. Ir pusryčiauja Luisas Marija Žvaigždė savo narvelyje, o ne iš šeimininkės lėkštės – taip jis elgėsi augdamas pas Jūratę.

Kažkada žvirblis buvo labai dosnus – atnešdavo Jūratei į lovą savo grūdelių ar sudžiovintų žemuogių su ilgais koteliais. Be to, Luisas Marija Žvaigždė namuose mėgo švarą – radęs ant grindų menkiausią šiukšlelę, atskraidindavo ją šeimininkei. Suprask – laikas tvarkytis. Brandaus amžiaus sulaukęs Paukštis liko ištikimas tik įpročiui pasipūsti, kai jam viskas nusibosta. Taip atsitiko ir šį kartą – prisiminimais apie jį virtusio interviu su R.Skučaite ir jos dukra Jūrate pabaigoje žvirblio galvelė su raudonu snapeliu pradingo minkštų plunksnų kamuoliuke.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų