Kuršių nerijoje šiuo metu ant sniego galima stebėti šokinėjančius mažus, tamsius, primityvius vabzdžius. Tai – kolembolos, kurios geba išgyventi itin ekstremaliomis sąlygomis.

Kai kurios šių gyvūnų rūšys aptinkamos aukštikalnėse, ledynų pakraščiuose, o kitos – net 2 km gylyje po žeme. Tai yra giliausiai sausumoje gyvenantis gyvūnas.

Nuostabus jo sugebėjimas išgyventi net dideliame šaltyje sudomino ir mokslininkus. Išskirta specifinė medžiaga, kuri leidžia šiems gyvūnams nežūti esant žemai temperatūrai.

Šie gyvūnai Žemėje gyveno jau prieš 400 milijonų metų. Lietuvoje tai mažai tyrinėta vabzdžių grupė.

Šalyje turėtų gyventi apie 50 rūšių. Kolemboloms šokinėti padeda speciali atauga pilvelio apačioje, dėl to jos gali nušokti nemažą atstumą.

Šie gyvūnai aptinkami daug kur, gyvena dirvos paviršiuje, samanose, žolėse, trūnijančiuose kelmuose, įsikuria šiltnamiuose ir gėlių vazonuose.

Kolembolos minta augalų liekanomis. Dėl savo mažumo jos dažniausiai lieka nepastebimos, kūno ilgis siekia tik 1–2 milimetrus.

Kuršių nerijos nacionalinio parko biologai pataria atidžiau pasidairyti po sniegą, kuris saulės atokaitoje gali atrodyti lyg padengtas juodomis dulkėmis. Jei prilietus pirštu pamatyste mažus šokinėjančius taškelius, reikš, kad jūs stebite kolembolas.