Įdomu, kad Giedrė nuo mažens buvo alergiška katėms, tačiau alergijas jai pavyko pažaboti, o jos namuose dabar gyvena kiek daugiau nei 20 bengalų. Gydytoja taip pamilo šios veislės kates, kad jų ieško net pačiose tolimiausiuose pasaulio taškuose, derasi su patyrusiais veisėjais.
Sugyvena taikiai
Užsukęs į G. Kobs namus iškart gali pajausti, kad čia gyvena tikri gyvūnų mylėtojai. Išdidžiai vaikšto Bengalijos katės, uodegomis vizgina ir du šunys. Giedrei praėjusių metų pabaigoje pavyko išpildyti seną savo svajonę – auginti didelį šunį. Ji neseniai priglaudė vokiečių aviganių mišrūnę Džo. Pasirodo, kalytė buvo skriaudžiama ankstesnių šeimininkų ir saugų prieglobstį ji surado odontologijos gydytojos namuose.
Kaip naujokė Džo reagavo į gausų būrį kačių? Pašnekovė užtikrina, kad visi gyvūnai sugyvena taikiai. Pasipešti mėgsta tik kai kurie bengalų patinai. „Jie gyvena tobulai darniai. Vienas prie kito glaustosi: katinas – prie šuns, šuo – prie katino. Tiesa, turiu tik du alfa patinus, kurių kartu negaliu suleisti, todėl jie gyvena atskirai“, – priduria Giedrė.
Įveikė alergiją
Giedrė sako, nuo mažens kamavo alergija katėms, todėl, kad ir kaip norėjo auginti šiuos gyvūnėlius, jų teko atsisakyti dėl sveikatos.
Viskas pasikeitė, kai Londone vykusiame kvėpavimo praktikos seminare lektorė Giedrei papasakojo, kad ji gali įveikti alergiją katėms. Pradėjusi dirbti su savimi, moteris išdrįso įsigyti katiną. Kai pamatė, kad alergija jos taip stipriai nebekamuoja, pūkuotukų atsirado daugiau. Giedrė neslepia, kad vis dar pasitaiko momentų, kai ji kalba pro nosį, retkarčiais odą paberia, tačiau su tokiais simptomais pavyko susigyventi.
„Aš sužinojau, kad, išsivalius organizmą, tinkamai gyvenant, alergiją galima pažaboti“, – pasidžiaugia ji.
Ieško visame pasaulyje
Kodėl būtent Bengalijos katės? Jų mylėtoja, o dabar jau ir veisėja, aiškina visuomet norėjusi energingos, žaismingos, intelektualios katės, kurią būtų galima ir dresuoti.
Kai prieš kelerius metus jos namuose apsigyveno Bengalijos kačių porelė, Giedrė galvojo, kad juodu galės susilaukti kačiukų. Tačiau kiti paprotino, kad taip daryti neįregistravus veislyno negalima. Nieko nelaukusi, moteris įsteigė savo veislyną „Royal Tiger“, pradėjo varžytis kačių parodose, vieną po kito skinti laimėjimus.
Dėl Bengalijos kačių, gerąja žodžio prasme, gydytoja tiesiog pametė galvą. Geriausių kačių ėmė ieškoti visame pasaulyje.
„Aš labai noriu išveisti katiną savo veislyne. Kai pasaulį išvysta kačiukai, atidžiai įvertinu, ką pasilikti sau, kas keliaus į parodas, o kuriems bus ieškoma naujų šeimininkų. Mano katės atkeliavo iš viso pasaulio: Vietnamo, Turkijos, Kroatijos, Kinijos, Bulgarijos, Austrijos, Jungtinės Karalystės. Naktimis darydavau namų darbus – ieškodavau autoritetingų veisėjų. Užmezgiau kontaktų ir su Jungtinių Valstijų veisėjais, bet iš jų parsivežti katiną – kosmosas, labai sudėtinga. Keistai nuskambės, bet patys brangiausi katinai – Kinijoje“, – dalijasi pašnekovė.
Ji neslepia, kad dalis kačių veisėjų itin kruopščiai atsirenka žmones, kuriems patikės kačiukus. Derybos būna sunkios, ilgos, tenka įrodinėti, kad gyvūnais bus tinkamai pasirūpinta, nepritrūks nei erdvės, nei dėmesio, meilės.
„Tai, kad veisėjai rengia griežtą atranką, labai gerai. Naujam augintiniui reikia sudaryti pačias geriausias sąlygas. Man viena veisėja iš Kinijos pasakojo, kad jų šalyje yra veislynų, kur katės veisimui laikomos pasibaisėtinomis sąlygomis. Jie teturi dušo kabinos dydžio narvą. Taigi kai kur sąlygos tikrai baisios“, – apgailestauja G. Kobs.
Pasamdė auklę
Giedrė savo katėms, kaip sako, stengiasi sukurti rojų. Ji savo murkliams neseniai netgi pasamdė auklę. Ji kasdien Bengalijos katytes prižiūrės, su jomis žais, valys kraiko dėžutes, ves į lauką.
„Dabar sulaukėme naujos vados. Dėl to atšaukiau savo kelionę, atostogas. Negaliu kačių palikti – joms reikia mano dėmesio. Kai kačių auklė įpras, tada jau ir aš galėsiu išvykti paatostogauti“, – į savo, kaip veisėjos, pareigą itin rimtai žiūri Giedrė.
Be to, odontologijos gydytojos atžalos taip pat padeda prižiūrėti būrį keturkojų šeimos narių. „Vaikams reikia pinigų, o aš su jais esu sutarusi, kad kai jie man padeda – pervedu jiems sutartą sumą į banko sąskaitą. Taip jie mokosi užsidirbti, o kartu ugdo meilę gyvūnams“, – pažymi trijų vaikų mama.
Turi favoritę
Klausiu Giedrės: kai namuose tiek augintinių, ar tikrai pavyksta visas atskirti, nesupainioti jų vardų? Tačiau ji tik nusijuokia: „Neįmanoma, be šansų. Aš jų vardų niekaip negaliu sumaišyti – juk su jomis tiek laiko praleidžiu. Jos visos išglostytos, išbučiuotos. Man visos katės – kaip mano vaikai“, – užtikrina ji.
Augintoja turi ir savo favoritę – Amutę. Ši žavi murklė atvyko iš Stambulo, Turkijos. „Ji labai moteriška, niekuomet manęs nesuerzina, – juokiasi Giedrė. – Amytė man grįžus iš darbo kaskart padaro masažą. Ji tobulo charakterio: judri, žaisminga. Atkeliavo iš Turkijos veislyno, kur buvo puikiai prižiūrėta, o dabar ji jau mano mylimukė. Turiu katiną Hermoną. Jis namuose – tikras bosas. Paskui jį eina visos katės, jis labai stipraus charakterio, tikras mačas.“
Šiuo metu veislyno šeimininkė prižiūri neseniai pasaulį išvydusių kačiukų vadą – net septynis pūkuotukus. „Aš būnu su ta vada, kačiukai pasaulį išvydo mano miegamajame. Mes daug laiko praleidžiame kartu“, – mažais padūkėliais džiaugiasi veisėja.
Perka kotletų
Sunku nepastebėti, kad visos Giedrės katės – išpuoselėtos, jų kalis žvilgėte žvilga. Veisėja pastebi, kad tai subalansuotos mitybos rezultatas. Savo bengalams perka specialių kotletų, gaminamų iš jautienos, vištienos, jų sudėtyje yra ir žuvies.
„Kai katės ėda šiuos kotletus, jų išmatos neturi nemalonaus kvapo ir jų būna mažai, nes maistas gerai įsisavinamas. Be to, kačių kailis labai žvilga, purus. Šis maistas – visiškas atradimas. Dabar mano šaldiklis užpildytas šiais kotletais. Kai joms duodavau sauso pašaro, katės viduriuodavo, apsivemdavo. Net nėra ką lyginti...“ – patirtimi dalijasi veisėja ir priduria, kad savo augintinėms duoda ir žalios, virtos jautienos, vištienos, žinoma, neretai palepina skanėstais.
Katės atkeliavo iš viso pasaulio: Vietnamo, Turkijos, Kroatijos, Kinijos, Bulgarijos, Austrijos, Jungtinės Karalystės. Naktimis darydavau namų darbus – ieškodavau autoritetingų veisėjų. Užmezgiau kontaktų ir su Jungtinių Valstijų veisėjais, bet iš jų parsivežti katiną – kosmosas, labai sudėtinga.
Ar agresyvios?
Neretai Bengalijos katės apibūdinamos kaip energingos, protingos, tačiau linkusios į agresiją. Giedrės namuose – kiek daugiau nei dvidešimt šios veislės atstovių, tad išgirdusi klausimą apie agresyvų, piktą šių kačių elgesį, ji pabrėžia, kad jei gyvūną nuo mažens mylėsi – jis niekada nebus agresyvus.
„Geriausias pavyzdys, kai iš Turkijos elitinio veislyno pas mane atkeliavo dvi katės. Eina pakėlusios uodegas, burkuoja, bendrauja, net iš tolo kvepia. Supranti, kad gyvūnai atvyko iš mylinčio žmogaus. Mano sūnus Tomukas prašė, kad jei pirksime katę, tai tik iš šio veislyno. Jos labai meilios – ateina, prisiglaudžia.
Turiu ir kitų kačių, atkeliavusių iš kitur. Jos man sukandžiojo rankas, negalėjau eiti į darbą. Supratau, kad su jomis teks pratintis bendrauti iš lėto, jas socializuoti. Viskas užtruks. Tų katyčių santykis su žmogumi buvo tik toks, kad kažkas jas pašerdavo ir valydavo kraiko dėžę“, – socializavimo svarbą akcentuoja G. Kobs.
Ji prisimena pirkusi katyčių iš kitos veisėjos – šios, atvykusios pas ją, buvo baikščios. Giedrė atvirai papriekaištavo veisėjai, kad ši neskyrė pakankamai laiko katėms socializuotis. „Prieš joms atvykstant, pas tą pačią kroatę buvau rezervavusi trečią katę. Paprašiau, kad jai skirtų daugiau dėmesio ir, žinote, ji pas mane atvyko jau tiesiog tobula“, – sako Giedrė.
Gyvena tarsi vaikystėje
Sėkmingai veikianti odontologijos klinika, kačių parodos, veislynas, daugybė valandų naršant internete, bendraujant su geriausiais Bengalijos kačių veislynais visame pasaulyje... Iš šalies stebint sunku suprasti, kaip Giedrė visur spėja. Veikli moteris atvirauja, kad jos stiprybė – laiko planavimas ir veiklų suderinimas.
„Aš kiekvieną rytą sportuoju, bet dabar įpratau tai daryti su katėmis. Mankštinuosi ir kartu dar su jomis pažaidžiu, paskui su jomis pabėgioju po namus, – geros nuotaikos nestokoja pašnekovė. – Tai, ką aš dabar darau, – gyvenu vaikystėje. Tačiau viskas vyksta čia ir dabar. Visada augau tarp gyvūnų. Kai buvau maža, mačiau ir kiaulių, ir vištų. Man gyvūnai – kažkas nerealaus. Grįžusi iš mokyklos nusivilkdavau uniformą ir bėgdavau pas kiaules pasirūpinti, kad jos būtų švarios, rūpinausi ir vištomis. Visada taip augau. Man gera, kad vėl esu tarp gyvūnų. Svajoju apie vištų gardą, bet save šiek tiek stabdau, nes gal visko jau būtų per daug.“
Naujausi komentarai