Kriaušių ir kitų vaisių puvimą lemia veislės savybės, tačiau priemonių, stabdančių šį procesą, yra. Taip teigia Sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjas Darius Kviklys.

LRT RADIJO klausytoja Birutė domisi, kodėl pūva kriaušės. „Ką reikėtų daryti, kad kriaušės nepūtų?“ – klausia ji.

D. Kviklio teigimu, kriaušių ir kitų vaisių puvimą nulemia veislės savybės. Paprastai anksčiau pūva vasarinės vaismedžių veislės.

„Kriaušių puvimą stabdo purškimas fungicidais. Jais vaismedžius purkšti reikėtų praėjus 2 savaitėms po žydėjimo, o po pirmojo purškimo praėjus dar 2–3 savaitėms vertėtų nupurkšti antrą kartą. Šių dviejų purškimų turėtų pakakti, kad vaisiai nebepūtų“, – sako D. Kviklys.

Anot Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjo, profilaktinių priemonių galima imtis jau šį rudenį: nurinkti visus supuvusius vaisius, sugrėbti nukritusius vaismedžių lapus. Labai svarbu supuvusių vaisių ir nukritusių lapų nepalikti pomedžiuose, o kur nors užkasti ar kitaip pašalinti, nes puvinio sukėlėjo grybas, ligų sukėlėjai ir kenkėjai žiemoja būtent juose.

Taip pat specialistas rekomenduoja profilaktiškai nupurkšti visą medį ir nukritusius lapus 5 proc. karbamido tirpalu. Tai padeda greičiau sunaikinti ligų sukėlėjus ir kenkėjus, pagreitina nukritusių lapų kompostavimo procesus.

Chemikalus reikėtų naudoti atsargiai, laikantis visų rekomendacijų – neviršyti normos, laikytis išlaukos periodo. Išlauka – tai laikas, kuris turi praeiti nuo purškimo iki vaisiaus vartojimo.

Purškiant taip pat reikėtų apsaugoti kvėpavimo takus, kad į juos nepatektų cheminių medžiagų. „Tai nėra labai saugu, bet būtina norint išauginti nesergančius vaisius ir uogas“, – tikina D. Kviklys.