Ką mums sako paukščių kalba?

Paukščio akys, sparnai, uodega, snapas ir bendra laikysena gali daug ką pasakyti.

Akys

Paukščiai gali kontroliuoti savo akių raineles – padidinti ir sumažinti akių vyzdžius. Paukščiai taip daro, kai jie yra susijaudinę, itin kuo nors susidomėję arba kai pyksta, yra išsigandę ar agresyvūs. Vis dėlto, norint suprasti augintinio emocijas, tokį akių blyksėjimą reikia vertinti atsižvelgus į aplinką ir paukščio laikyseną.

Balsas

Laukinėje gamtoje paukščiai garsais įspėja apie pavojų, siekia pritraukti poravimosi partnerį, apsaugoti savo teritoriją ar palaikyti socialinius kontaktus. Daugelis dekoratyvinių paukščių turi itin stiprų balsą ir juo bando bendrauti su šeimininkais.

Dainavimas, kalbėjimas ir švilpavimas – šie garsai yra laimės, sveikatos ir pasitenkinimo ženklai. Kai kuriems paukščiams patinka žiūrovai, todėl jie dažniau dainuoja, kalba ir švilpauja, kai aplink yra žmonių. Kiti paukščiai tyli, kai juos stebi svetimi.

Čiulbėjimas

Čiulbėjimas gali būti švelnus arba garsus. Tylus čiulbėjimas – pasitenkinimo ženklas. Tai gali būti ir bandymas išmokti kalbėti. Garsiai čiulbėdamas paukštis nori dėmesio. Taip jis jums primena apie save. Laukinėje gamtoje paukščiai dažnai čiulba vakare, prieš miegą. Taip jie susisiekia su kitais pulko nariais.

Murkimas

Tai nėra toks pat garsas kaip kačių murkimas. Tai labiau primena tylų niurnėjimą ir gali būti pasitenkinimo ar susierzinimo ženklas. Norint tiksliai nustatyti paukščio emocijas, reikia atsižvelgti ir į aplinką.

Caksėdamas liežuviu jūsų paukštis gali taip save linksminti ar prašyti būti palepintas, paimtas ant rankų.

Niurnėjimas. Šį garsą leidžia ne visi paukščiai. Tai yra agresijos ženklas. Jeigu jūsų paukštis taip daro, patikrinkite jo aplinką ir pašalinkite tai, kas galėtų jam trukdyti. Niurnantys paukščiai neturėtų būti imami ant rankų, nes tuo metu jie nenori būti liečiami.

Sparnai

Sparnai skirti ne tik skraidyti. Jie taip pat yra bendravimo priemonė.

Plasnojimas sparnais – tai priemonė sulaukti jūsų dėmesio, išreikšti laimę ar tiesiog pasimankštinti. Paukščiai dažnai paprasčiausiai iškelia sparnus. Taip jie rąžosi ar atsivėsina.

Taip paukštis gali tiesiog kedenti plunksnas. Tai gali reikšti, kad jis piktas ar jaučia skausmą. Sparnų vartymas ir pečių kilnojimas kartu su galvos linksėjimu reiškia, kad paukštis nori dėmesio arba lesti.

Staigus, intensyvus sparnų plakimas – jau visai kitas signalas. Tai gali būti stresas, bandymas pabėgti ar net protestas prieš per ankštą erdvę.

Subtili kalba

Kai kurie paukščiai, ypač kakadu, trepteli pėda norėdami parodyti dominavimą savo teritorijoje. Tai nutinka tada, kai jie jaučia, kad į jų teritoriją yra kėsinamasi.

Kabėjimas žemyn galva. Kai kuriems paukščiams tai yra natūralus elgesys. Tai rodo, kad paukštis yra laimingas ir patenkintas savo aplinka.

Ši nebyli komunikacija primena paprastą, bet dažnai pamirštamą tiesą: ryšys su gyvūnu prasideda ne nuo žodžių, o nuo gebėjimo klausytis be garso. Dekoratyviniai paukščiai moko mus stebėti, jausti ir gerbti kitokią, bet ne mažiau turtingą kalbą.