Kai šalčiai – ne vargas, o džiaugsmas Pereiti į pagrindinį turinį

Kai šalčiai – ne vargas, o džiaugsmas

2026-02-16 10:00

Vasarį užgriuvo Lietuvoje dešimtmečius nematyti šalčiai, o kai kur net fiksuotas speigas – termometro stulpelis krito žemiau 30 °C. Šiuo itin šaltu laiku daug dėmesio skirta gyvūnų gerovei, aktyvistai ragino pasirūpinti tais, kurie patys to padaryti negali.

Apsauga: storas ir purus kailis, mažos stačios ausytės šiba inu šunis saugo nuo vėjo ir sniego.

Tačiau kai kuriems šunims toks šaltukas ne tik nebaisus, bet jis buvo tikrų tikriausias džiaugsmas. Lietuvos kinologų draugijos (LKD) atstovė Aurelija Staskevičienė vardija šunų veisles, kurioms ši žiema atnešė tik pačias geriausias emocijas.

Nebijo šalčio

Jeigu auginate Aliaskos malamutus, samojedus, Sibiro haskius, vakarų Sibiro laikas, Podhalės aviganius – praslinkę šalčiai jiems visai nebaisūs. Nebaisus šaltis ir Japonijoje išveistoms šiba inu, kurių atstovų daug turime ir Lietuvoje.

„Šiba inu protėviai formavosi šaltame klimate, todėl lengvai iškenčia šalčius. Storas purus kailis, mažos stačios ausytės saugo nuo vėjo ir sniego. Tvirtai susukta uodega, kuria kaip katės užsikloja nosį, neleidžia šaltam orui patekti į plaučius. Unikali jų savybė yra tai, kad pavilnė per šalčius šildo, o stojus kaitrai, vėsina šibų kūną“, – patikina A. Staskevičienė.

O štai kinkinių šunys – Sibiro haskiai, manoma, kad juos išveisė čiukčiai, gyvenę šiaurės rytų Sibire, o ten žiemą dažniausia būna apie –30 °C, nuolat siautėja pūgos. „Su haskių kinkiniais čiukčiai nukeliaudavo šimtus kilometrų, šunys ne tik nepavargdavo, bet ir nesušaldavo. Tai stiprūs, atsparūs gyvenimo sąlygoms šunys“, – priduria LKD specialistė.

Veislė: Aliaskos malamutai yra nepaprastai stiprūs, darbštūs šunys. Šis meilus, ištikimas ir žaismingas, bet kartu orus šuo, atpažįstamas iš savo galingo silueto ir gausių „kailinių“.

Aprangos nereikia

Ar tai reiškia, kad šių veislių šunų, tvyrant šalčiams, nereikia rengti drabužiais, ar tepti pėdas specialiu tepalu, kad neperšaltų?

A. Staskevičienė pabrėžia, kad šiems šunims specialios aprangos tikrai nereikia. Tačiau ji sako, kad ir šiaurietiškų šunų pėdas saugoti derėtų.

„Tepaliukas pėdoms dažniausia tepamas visiems šunims, kad apsaugotų nuo druskų (pavojinga chemija graužia šunų tarpupirščius). Taip pat kad apsaugotų nuo aštrių ledokšnių, atskilusio ledo gabaliukų. Tam neblogai pasitarnauja ir šuniški batukai, bet ne visi šunys juos toleruoja. Šunų augintojai laikosi nuomonės, kad per šalčius su šunimis reikia daugiau judėti, nestoviniuoti vėjų pagairėse“, – dėsto pašnekovė.

Jeigu auginate Aliaskos malamutus, samojedus, Sibiro haskius, vakarų Sibiro laikas, Podhalės aviganius – praslinkę šalčiai jiems visai nebaisūs. Nebaisus šaltis ir Japonijoje išveistoms šiba inu, kurių atstovų daug turime ir Lietuvoje.

Kailis atstumia sniegą

Ji taip pat priduria, kad šunims labiau kenkia drėgmė, nešvarus sulipęs kailis. Jei kailis kaip šiaurės šunų purus ir gausus, jis tarsi atstumia sniegą, snaigės nelabai prie jo ir limpa.

„Be abejo, šių šunų ir riebalinis sluoksnis yra nemenkas. Kalbant apie šunų higienos procedūras, būtina atsižvelgti į kailio tipą ir pagal tai parinkti šampūną ir kt. kosmetines priemones. Šitaip puoselėjamas ne tik kailis, bet ir riebalinis sluoksnis, neleidžiama odai išsausėti, tai ypač svarbu žiemą“, – atkreipia dėmesį kinologijos ekspertė A. Staskevičienė.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų