Po ilgai trukusios sausros ir Lietuvos klimatui neįprastai aukštos oro temperatūros prapliupęs lietus ir atvėsęs oras leidžia pradėti galvoti apie medelių, pirmiausia – spygliuočių sodinimą. Didesnių sodybų šeimininkai ar ūkininkai medelynuose jau žvalgosi eglių sodinukų.

Nepraranda populiarumo

Nors šiuo metu jų žinoma apie 50 rūšių, populiarumo nepraranda mūsų kraštovaizdyje įprastos paprastosios eglės. Jos auga visoje Europoje. Lietuvoje tai viena iš dažniausiai aptinkamų medžių rūšių. Eglės ypač buvo mėgstamos senosios kartos lietuvių: tai buvo pagrindinis augalas sodybų apsauginėms juostoms formuoti.

Paprastosios eglės nepraranda populiarumo ir šiandien, jos sėkmingai konkuruoja su įvežtinėmis eglių rūšimis ir formomis. Paprastųjų eglių paplitimą ir augimo spartą lemia žmogaus veikla, meteorologinės sąlygos, ligų ir kenkėjų antplūdžiai. Eglės dirvožemiui reiklesnės už pušis. Jos gerai auga derlinguose, pakankamai drėgnuose dirvožemiuose. Eglėms būdingos paviršinės šaknys, todėl jos neatsparios stipriems vėjams.

Tačiau gerai pakenčia unksmę, atsparios šalčiams, nors kartais nukenčia nuo pavasarinių šalnų, ypač ankstyvosios formos medžiai. Neatsparios užterštam orui.

Atlikti stebėjimai

Paprastai eglė užauga 30–40 m, nors literatūroje nurodoma, kad ji pasiekia 50–60 m aukštį ir 2 m liemens skersmenį. Prienų šile užaugusi aukščiausia Lietuvos eglė, būdama 171 metų, siekė 44 m ir buvo 73,4 cm liemens skersmens (be žievės).

Vegetatyviniai, arba ilgieji, ūgliai sudaro kasmetinį medžio prieaugį. Jie pradeda augti išsiskleidus pumpurams: bepradedantį augti ūglį galima apčiuopti pirštais arba pamatyti praskleidus besiskleidžiančius spyglius.

Manoma, kad paprastoji eglė intensyviausiai auga būdama 20–50 metų. Tačiau naujausi tyrimai rodo, jog kamieno prieaugio kulminaciją šie medžiai pasiekia kiek anksčiau, būdami 11–14 metų. Intensyviausio augimo periodu aukščio prieaugis neretai viršija net 1 m.

Žinios apie skirtingo amžiaus paprastųjų eglių augimo spartą turi svarbią taikomąją reikšmę: tyrimų rezultatai padeda prognozuoti, kada bus pasiektas norimas šių medžių aukštis pasodinus juos želdynuose, kokio prieaugio galima tikėtis vienais ar kitais metais. Siekiant atsakyti į šiuos klausimus, Klaipėdos universiteto Botanikos sode buvo atlikti paprastųjų eglių augimo intensyvumo stebėjimai.

Tenka kantriai laukti

Kaip rodo tyrimų duomenys, metinių ūglių prieaugio dydis priklausė nuo šių medžių amžiaus. Kuo augalas senesnis, tuo didesnis jo prieaugis. 12 metų amžiaus paprastųjų eglių metinis prieaugis buvo net 44 cm didesnis už eglių prieaugį trečiaisiais jų amžiaus metais, taigi prieaugio skirtumas – net 8 kartai.

Gana didelis skirtumas nustatytas tarp trečių ketvirtų metų amžiaus paprastųjų eglių metinio prieaugio. Daugiau nei 3 kartus didesnis aukščio prieaugis fiksuotas ketverių metų eglių. O trečiaisiais augimo metais fiksuotas ne tik mažiausias metinių ūglių prieaugis, bet ir didžiausias jo svyravimas tarp visų tirtųjų to amžiaus individų: mažiausias tų metų ūglio ilgis siekė vos 3 cm, kai ilgiausias ūglis – net 10 cm.

Didžiausi metiniai eglių prieaugiai fiksuoti dešimtais ir dvyliktais paprastųjų eglių augimo metais: aptikta eglių, kurios per metus priaugo 45–55 cm. Nuo šeštų amžiaus metų fiksuotas gana stabilus paprastųjų eglių prieaugio didėjimas. Tai reiškia, kad augant eglėms, didėja ir jų prieaugio stabilumas.

Tad sodybų šeimininkus intensyviu augimu paprastosios eglės pradės džiuginti tik maždaug nuo 10-tų metų. Belieka kantriai palaukti.