Gamtos mona liza – taip vaizdžiai Baltijos aplinkos forumas vadina globaliai nykstantį paukštį, perintį vos keturiose pasaulio šalyse, – meldinę nendrinukę.

„Vienoje diskusijoje Prancūzijos gamtosaugininkas iškėlė paprastą klausimą – kodėl mums nekyla klausimas, kam reikia saugoti kultūros paveldą – paveikslus, pilis, bažnyčias, tačiau kalbai pasisukus apie tikrą, natūralų gamtos paveldą sudvejojame. Meldinė nendrinukė – išskirtinė gamtos dovana Lietuvai, kuria galime didžiuotis, – samprotauja Baltijos aplinkos forumas. – Ar tikrai verta vykti į Luvrą pasižiūrėti Monos Lizos? Gal geriau apsilankyti Nemuno deltoje ir saulei besileidžiant pasiklausyti meldinės nendrinukės giesmės? Mona Liza Luvre išliks dar ilgai – ji ten gerai saugoma, bet ar išliks meldinė nendrinukė – atviras klausimas“.

Sparčiai nykstanti populiacija

Per praeitą šimtmetį išnyko 95 proc. šios rūšies populiacijos. Staigus nykimas stebimas visoje Europoje – nuo 2011 metų meldinės nendrinukės nebeperi Vengrijoje, kitose šalyse jų taip pat mažėja. 2004 m. Lietuvoje buvo virš 300 giedančių patinėlių, 2011 metais tik 90, o 2013 metais suskaičiuota vos 50. Meldinė nendrinukė – išskirtinai europinė paukščių rūšis. Jei Europoje jos neliks, ji išnyks visame pasaulyje.

Nykimo priežastys

Pagrindinė šios rūšies nykimo priežastis visame pasaulyje – prarandamos unikalios meldinės nendrinukės buveinės. Jos gyvenamoji aplinka yra labai specifinė – ji gyvena tik labai didelėse žemapelkėse ar užliejamose pievose, kur yra ypatinga augalijos sudėtis, didelė gamtinė įvairovė, turtinga vabzdžiais. Šios teritorijos nyksta, kai žemapelkėse nustojama ūkininkauti ir jos pradeda užaugti nendrėmis, krūmynais, arba atvirkščiai – užliejamose pievose ūkininkaujama per daug intensyviai ir sunaikinami lizdai su jaunikliais.

Afrikoje – meldinės nendrinukės žiemojimo vietose – šlapžemes keičia ryžių, cukranendrių laukai. Apie šį paukštį, jo nykimą lieka nemažai paslapčių: mokslininkai vis dar negali paaiškinti staigaus meldinių nendrinukių išnykimo Vengrijoje, o vietovės, kuriose žiemoja apie 70 proc. pasaulinės šių paukščių populiacijos, dar nėra žinomos.

Bandymai išsaugoti

Nepaisant to, vilties išsaugoti meldinę nendrinukę mokslininkai nepraranda. Lenkijos paukščių apsaugos draugija sėkmingai atkūrė tūkstančius hektarų vertingų žemapelkių, kuriuose jau keli metai meldinių nendrinukių populiacija išlieka stabili. Tikėtina, kad Lietuvoje šio paukščio populiacija nėra savarankiška ir jos gyvybingumas labai priklauso nuo situacijos kitose šalyse. Visgi, Baltijos aplinkos forumo ir parterių vykdomo projekto metu jau spėta atkurti kelis šimtus hektarų vertingų žemapelkių buveinių, aptarti šios rūšies apsaugos galimybes su Aplinkos ministerija bei ūkininkais ir tai suteikia ženkliai geresnes sąlygas meldinei nendrinukei išgyventi.

Komunikacija su vietos ūkininkais yra labai svarbus elementas, kadangi nuo šienavimo laiko ir pasirinktos technologijos tiesiogiai priklauso meldinės nendrinukės likimas. Norint, kad šis paukštis išperėtų dvi vadas, šienavimą reikia atidėti iki rugpjūčio antrosios pusės. Toks šienas nebegali būti naudojamas pašarams, todėl ūkininkai patiria finansinius nuostolius. Gamtininkai siūlo įvairius šios problemos sprendimo variantus – biokuro granulių gamybą, išmokas. Visos galimybės bei naujausia informacija šiemet bus pristatyta birželio 12-13 dienomis Baltijos aplinkos forumo organizuojamame ūkininkų susitinkime.