Dėl neprognozuojamų liūčių ir didėjančio karščio gyvenimas tampa sunkesnis ne tik Rajanpeto, kaimo sausringuose Indijos pietuose, gyventojams.

Jie taip pat kenkia tūkstančiams hektarų čia auginamų ryžių.

„Anksčiau žinodavome, kada ir kiek laiko lyja, ir pagal tai sėjome sėklas. Dabar viskas taip nenuspėjama, kad dažnai sėklos nedygsta, nes būna per daug lietaus arba visiškai sausa“, – kalbėjo P. Ravinderis Reddy, buvęs kareivis, prieš 16 metų pradėjęs ūkininkauti savo šeimos žemėje.

P. R. Reddy laimei, Indijos žemės ūkio mokslinių tyrimų organizacijos jau daugelį metų stengiasi sukurti ryžių sėklas, kurios geriau atlaikytų klimato permainas.

Pastaruosius penkerius metus jis eksperimentavo su naujomis veislėmis ir tikino, kad jos duoda geresnį derlių net esant mažesniam vandens kiekiui ir yra atsparesnės ligoms.

„Pasėjau jas ketvirtadalyje savo 25 hektarų lauko, nes vis dar yra senesnių veislių paklausa, bet manau, kad po kelerių metų naudosime tik šias atsparias sėklas“, – tvirtino P. R. Reddy.

Šių metų pradžioje paskelbtoje Jungtinių Tautų ataskaitoje rašoma, kad praėjusiais metais daugiau kaip 700 mln. žmonių badavo, o daugiau kaip trečdalis pasaulio gyventojų negali sau leisti sveikai maitintis, todėl vis dažniau prireikia atsparių sėklų, iš kurių būtų galima patikimai užauginti maistą.

Kadangi Indija yra viena iš labiausiai klimato poveikio pažeidžiamų šalių, šios naujos sėklos yra labai svarbios siekiant užtikrinti, kad ji pagamintų pakankamai maisto savo gyventojams ir eksportui.

Intensyvėjant klimato kaitai, beveik 120 mln. Indijos ūkininkų, kurių dauguma turi mažiau nei 5 akrus (2,2 ha) žemės, patiria grėsmę savo pragyvenimo šaltiniams dėl nepastovių kritulių, kylančios temperatūros ir padažnėjusių kenkėjų antplūdžių.