Manoma, kad šie iš Azijos kilę kirminai į JAV pateko kartu su gabenamais augalais.

Po liūčių apie gyvius jau pranešta Alabamoje, Kalifornijoje, Floridoje, Džordžijoje, Luizianoje, Misisipėje, Šiaurės Karolinoje, Pietų Karolinoje ir Teksase.

Plokščioji plaktukinė kirmėlė yra padengta toksiškomis gleivėmis, nuo kurių kiti gyvūnai gali susirgti, o žmonėms – sudirgti oda.

Po liūčių kirmėles dažnai galima aptikti ant vejų, šaligatvių ir kelių, kai vanduo jas išplauna iš požeminių urvų, todėl kyla pavojus žmonėms ir gyvūnams.

Ekspertai įspėja kirminų nekapoti, nes šie gyviai perkirsti atsinaujina.

Vietoj to siūloma užsimovus pirštines įdėti kirmėles į plastikinį maišelį su druska ir actu arba citrusų aliejumi ir nakčiai palikti šaldiklyje.

Net kai kirminas negyvas, jo nereikėtų liesti. Palietus rekomenduojama nedelsiant nusiplauti vandeniu su muilu, o po to pasitepti dezinfekavimo priemone.

Kirminai gali užaugti iki 40 cm ilgio, todėl kartais jie painiojami su gyvatėmis.

Šie kenkėjai minta sliekais, jie paralyžiuoja sliekus, aptepdami juos nuodingomis gleivėmis, o tada suryja.

Sliekus suardantis toksinas yra tas pats, kuris žmonėms sukelia odos dirginimą, o gyvūnams – negalavimą.

Šie kirminai turi gebėjimą atsinaujinti daugindamiesi nelytiniu būdu.

Dalis užpakalinės kirmėlės dalies atitrūksta ir išauga nauja galva, iš kurios išauga nauja plokščioji kirmėlė, genetiškai identiška motininei kirmėlei.

Galva pradeda formuotis maždaug po 10 dienų.

Šios kirmėlės kelis kartus per mėnesį gali susilaukti daugybės palikuonių be partnerio.

Gyviai mėgsta tamsias, drėgnas vietas, yra aktyviausi naktį. Jų neėda jokie kiti gyvūnai.