Lietuvoje visai neseniai nuskambėjo atvejis, kai šuns keliamo triukšmo neapsikentę kaimynai pasiskundė policijai. Visa ši istorija pasiekė teismą, o šuns laikytojai teko susitaikyti su karčiu verdiktu. Vis dėlto patyrusi šunų dresuotoja, šunų elgseną koreguojanti ekspertė Vida Radzevičienė sako, kad namuose vieni likę šunys dažniausiai patiria didžiulį stresą ir dėl to iš esmės kalti patys šeimininkai, mat dėl jų aiškiai nenubrėžtų ribų šuo neteisingai supranta savo vaidmenį šeimoje.
Aiškinosi teisme
Neseniai Klaipėdos apygardos teismui teko atsiversti neįprastą bylą. Šių metų balandžio pradžioje neskundžiama nutartimi teismas atmetė šuns savininkės apeliacinį skundą, kuriuo bandyta panaikinti jai nepalankų sprendimą.
Visa ši istorija prasidėjo iš pirmo žvilgsnio visiškai nekaltai. Moteris keturkojį laikė dviejų butų name, o jai išėjus šuo imdavo garsiai loti. Tai erzino kaimynus, jie pradėjo skųstis policijai. Į vietą atvykę pareigūnai fiksavo pažeidimą, skyrė šuns šeimininkei administracinę baudą. Ją moteris apskundė teismui.
Vėliau liudininkai teisme nurodė, kad šuo trikdė jų šeimos narių poilsį, nes „lojo, inkštė, staugė – būtent dėl to buvo pateiktas skundas“.
Tačiau keturkojo laikytoja savo skunde argumentavo, kad lojimas nėra administracinė atsakomybė. Priekaištavo, kad jai nepalankus verdiktas buvo priimtas remiantis tik kaimynų liudijimais, kuriuos laikė šališkais.
Šuns šeimininkė pamiršo, kad kai kuriose savivaldybėse galioja aiški ir griežta tvarka. Štai pavyzdžiui, Kretingos rajone galioja nuostata, kad daugiabutyje leidžiama laikyti gyvūnus tik turint raštišką gyventojų sutikimą. Galiausiai moteriai teko augintiniui ieškoti kitos gyvenamosios vietos.
Raštiškas sutikimas
Kokia tvarka galioja Kaune ir Kauno rajone? Rajone šunų ir kačių laikymą reglamentuoja Gyvūnų laikymo taisyklės. Gyvūnus daugiabučiuose, privačiuose namuose ar bendruose kiemuose, kur gyvena kelios šeimos, leidžiama laikyti tik turint raštišką savininkų sutikimą.
Kaip nurodo Kauno rajono savivaldybės atsakingi specialistai, norint laikyti šunį daugiabučiame name (išskyrus šunis vedlius), būtinas daugumos tos laiptinės butų savininkų raštiškas pritarimas.
„Gyvūno laikytojas privalo užtikrinti aplinkinių ramybę ir saugumą. Pavojingų veislių šunims taikomi papildomi reikalavimai – jiems laikyti būtini specialūs leidimai, išduodami teisės aktų nustatyta tvarka“, – priduria savivaldybės atstovai.
Ar pasitaiko atvejų, kai į savivaldybę kreipiasi gyventojai, neapsikentę šunų keliamo triukšmo, kai jie loja ir pan.? Ką šiuo atveju gali padaryti savivaldybė?
Pasirodo, kad žmonės dėl to į vietos valdžią kreipiasi. Daugiausia skundų sulaukiama dėl šunų keliamo triukšmo, dažniausiai – dėl nuolatinio lojimo. Tiesa, tokie atvejai nedažni ir vertinami individualiai.
Kauno mieste situacija – kitokia. Kaip sako Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio vedėjas Rimantas Vilimas, Kaune daugiabučio namo gyventojų (kaimynų) sutikimo ar leidimo laikyti augintinį nereikia.
„Raštiškas sutikimas reikalingas tik tais atvejais, jei laikyti gyvūnus ketinama bute, kuriame gyvena kelios šeimos. Bute leidžiama laikyti tik neūkinius ir nepavojingus gyvūnus.
Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo garantuoti, kad gyvūno auginimas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų“, – svarbias taisykles primena R. Vilimas.
Pasak jo, pastebėjus ar užfiksavus minėto pobūdžio pažeidimų, galima pateikti faktinius įrodymus (vaizdo įrašus) ir nurodyti galimo pažeidimo datą, laiką ir galimai pažeidimą padariusį asmenį per policijos elektroninių paslaugų sistemą ePolicija.lt arba kreiptis skubiosios pagalbos tarnybų tel. 112 (visą parą).
Neteisingai supranta vaidmenį
Patyrusi šunų elgsenos ekspertė V. Radzevičienė, dresūros mokyklos „Svajonių šuo“ įkūrėja, įsitikinusi, kad priežastis, kodėl šuo loja paliktas vienas, dažniausiai susijusi su tuo, kad jis neteisingai supranta savo vaidmenį šeimoje.
„Dažnai stresą patiria šunys, kurie jaučiasi atsakingi už šeimininkus arba linkę priimti sprendimus tarsi būtų lyderiai šeimoje. Patikslinsiu, kad tai susiję ne su tuo, kaip vaidmenis šeimoje įsivaizduoja žmonės, bet būtent su tuo, kaip savo vaidmenį įsivaizduoja šuo“, – paaiškina V. Radzevičienė ir pateikia pavyzdį.
„Kas dedasi šuns galvoje, kai jis paliekamas namuose vienas? Įsivaizduokite mamą ir dvejų metukų vaiką, kuris išeina iš namų, užtrenkia duris, o mama negali eiti paskui, kad jį apsaugotų. Vaikas juda link judrios gatvės ir mama supranta, kad gali įvykti didelė nelaimė. Paliktas namuose šuo jaučiasi panašiai kaip mama.
Panagrinėkime variantus, kurie šeimininkams šauna į galvą ar jų prisiskaito internete, kad galėtų išspręsti situaciją dėl šuns lojimo. Ar tokioje situacijoje mamą padėtų nuraminti skanėstas, tarkime, pyragaitis su kava? Tikrai ne. Nenuramintų ir įjungtas radijas ar televizorius, raminamosios tabletės – irgi ne. Jeigu reikia apsaugoti vaiką, niekas nenuramins – mama vis tiek bandys ištrūkti iš namų ir apsaugoti savo vaiką.
Panašiai jaučiasi ir šuo, turintis didelį nerimą dėl išsiskyrimo. Jis jaučiasi atsakingas už šeimininką, nori juo nuolat rūpintis, o kai šeimininkas išeina – jis jaučia didelį stresą“, – vaizdžiai situaciją aiškina šunų elgsenos ekspertė.
Lemtinga klaida
Šunys kartu gyvenančius žmones tikrina tam tikrais jiems svarbiais momentais daug kartų per parą. Šunų elgsenos žinovės teigimu, metode, kurį ji taiko, išskiriamos penkios pagrindinės lyderystės tikrinimo sritys.
Kad galėtume geriau suprasti, kaip švelniai ir šuniui suprantama kalba išsiaiškinti lyderystę, V. Radzevičienė pateikia pavyzdį iš vienos jų – maisto srities.
Ko gero, dažniausiai daroma lyderystės klaida yra susijusi su šuns šėrimu. Žmonės dažnai sako, kad paaugęs šuo staiga nustoja ėsti arba nesuėda viso maisto davinio.
„Maži šuniukai dažniausiai suėda viską. Paskui ateina laikas, kai šuo ima ne viską ėsti. Žmonės galvoja, kad šuniui nusibodo maistas, kad jam netinka arba jis susirgo. Tačiau tai susiję ne su maistu, o su šuns branda.
Kai šuo bręsta, tampa paaugliu, jis pradeda tikrinti ribas. Ką tu darysi su paliktu maistu? Galėsiu ėsti, kada noriu, ar ne? Žmogus, kuris pakelia ir padeda maistą į spintelę, kontroliuoja situaciją ir išlieka lyderiu šuns akyse. Todėl, šuniui baigus ėsti, indelį su ėdalu būtina paimti, ir kitą kartą padėti tik tada, kai ateina kitas laikas ėsti.
Jei nesuėstas maistas paliekamas šuniui pasiekiamoje vietoje (dažniausiai dubenėlyje ant grindų), šuo yra klaidinamas, nes jaučia, kad gali pats nuspręsti, kada ir kiek ėsti. Be to, šuo mato, kad niekas į jo ėdalą nesikėsina. Toks visiškas maisto kontroliavimas gamtoje dažniausiai yra gaujos lyderio darbas. Taip šuo ima save laikyti gaujos lyderiu“, – tvirtina V. Radzevičienė.
Dažnai stresą patiria šunys, kurie jaučiasi atsakingi už šeimininkus arba linkę priimti sprendimus tarsi būtų šeimoje lyderiai.
Matykite ženklus
Lojimas, inkštimas, kaukimas, kai šuo lieka vienas, rodo, kad jis neteisingai supranta savo darbą namuose. Ženklus, kad šeimininkas elgiasi netinkamai, anot pašnekovės, šunys parodo daug anksčiau. Tereikia pastebėti požymius.
Pavyzdžiui, įsigijus šuniuką, jis vieną šeimos narį pradeda sekioti namuose. „Būna, kad kiti šeimos nariai sako: kai tavęs nėra namie, šuo būna ramus, ėda, bet kai grįžti – vėl ima tave sekioti. Žmonės tai traktuoja taip, kad šuo išsirinko savo šeimininką ir jį myli labiausiai.
Tai klaidinga. Kai kada žmonės prasitaria, kad šuo seka net į vonią ir tualetą, ir ten jį įsileidžia. Tai neteisinga praktika. Tereikia šuniui švelniai ir aiškiai nubrėžti ribą: nustok dirbti ne savo darbą, man viskas gerai, tau to nereikia.
Mano minėtas pavyzdys su vaiku ir mama rodo, kad šuo save šeimoje laiko tarsi mama, kuri turi rūpintis savo vaikais – šeimininkais. Šiuo atveju žmogus turi sukeisti vaidmenis, parodyti šuniui, kad jis nėra visada atsakingas ir jam nereikia visada dirbti. Kai šuo pamatys, kad nieko blogo nenutinka, jei šeimininkas išeina, jis tiek streso nepatirs likęs vienas“, – tvirtina V. Radzevičienė ir pakartoja, kad prisiimti neteisingą vaidmenį šunį dažnai išprovokuoja šeimininko elgesys.
Skirkite laiko
Tiesa, namuose vieni likę šunys gali patriukšmauti ir dėl fizinės veiklos stokos. Anot dresuotojos, namuose apsigyvenus mažos veislės šuniui, pavyzdžiui, Maltos bišonui, Jorkšyro terjerui ir pan., kai kurie žmonės sugalvoja, kad jis mažas, tad gamtinius reikalus gali atlikti kambaryje, ant palutės. Tačiau tokia praktika žalinga.
„Žmonės, nedarykite taip! Šuo turi išeiti į lauką, nesvarbu, didelis jis ar mažas. Ir išvedimas į lauką neturi apsiriboti tuo, kad atidarai duris į lauką, šuo atlieka gamtinius reikalus, ir viskas.
Augintiniui reikia leisti laiką su šeimininku, palaikyti ryšį. Nesakau, kad turite būti kartu kiaurą parą. Priklausomai nuo šuns aktyvumo, kartu vaikščioti, su juo žaisti, treniruotis reikėtų bent 20 minučių po kelis kartus per dieną“, – pataria V. Radzevičienė.
Meilė be ribų
Vis dėlto, jei kartu su šunimi laiko leidžiama pakankamai, bet šuo vis tik nerimauja likęs vienas, dresuotoja neabejoja, kad augintinis neteisingai suvokia savo vaidmenį ir jam nebuvo švelniai nubrėžtos ribos, kada reikia nustoti dirbti.
„Būna, kad žmonės nusiperka mažą, dekoratyvinį šuniuką ir tiesiog negali jo neniurkyti, jis tiesiog gyvena ant rankų. Kai šuniukui gražiai nenubrėžiamos ribos, jis klaidingai suvokia savo funkciją šeimoje. Tada šuo pradeda netinkamai elgtis. Jis nebūtinai pradeda jausti išsiskyrimo nerimą, bet, pavyzdžiui, pradeda atlikti gamtinius reikalus ant lovos. Tai tarsi skambutis, įspėjantis, kad šeimininkas kažką daro neteisingai.
Kartais žmonės sako, kad jie šunį myli be ribų, besąlygiškai, bet tada aš jų klausiu: ar norėtumėte turėti automobilį be stabdžių? Juk mes visi mylime savo augintinius, meilę visi mokame išreikšti, bet stabdžius ne visi mokame parodyti švelniai ir šuniui suprantamai“, – pažymi šunų elgsenos ekspertė.
Kai kada žmonės prasitaria, kad šuo seka net į vonią ir tualetą ir ten jį įsileidžia. Tai neteisinga praktika. Tereikia šuniui švelniai ir aiškiai nubrėžti ribą: nustok dirbti ne savo darbą, man viskas gerai, tau to nereikia.
Tylūs streso ženklai
Kad šuo loja paliktas vienas namuose, šeimininkai gali sužinoti iš kaimynų, kiti tai pamato, jei palieka įjungtas kameras namuose, ar išgirsta nerimastingą lojimą nueidami nuo durų. Tačiau kai kurie šunys stresą išgyvena tyliai: neloja, neinkščia, tačiau sunkiai išgyvena laiką, kai lieka vieni. Tai išduoda jų elgesys. Tarkime, prieš išeidami pripildote dubenėlį maisto, o šuo, šeimininkui išėjus, maisto neliečia ir puola jį ėsti tik tada, kai žmogus grįžta namo.
„Tylų stresą galima pamatyti, kai šuo tupi prie durų, lango ir laukia šeimininko. Pasitaiko, kad padidėja seilėtekis, priteka seilių. Šuo laksto nuo lango prie durų ir tame atstume būna prilašėję seilių.
Būna, kad iš streso jie išsilaižo tam tikras kailio vietas iki plikumo. Žmonės galvoja, kad jam netinka maistas ar bando gydyti alergiją. Kartais šunys ima graužti duris iš streso. Esu mačiusi, kai šuo išgraužė ąžuolines duris“, – dėsto V. Radzevičienė.
Anot pašnekovės, gera žinia, kad, šeimininkui ėmus kitaip elgtis, šuns suvokimą galima pakeisti ir jis nurimsta, nebejaučia streso, nustoja triukšmauti likęs vienas.
Kaip švelniai ir šuniui suprantamu būdu tai padaryti, V. Radzevičienė moko žmones tiek gyvos konsultacijos metu šunų šeimininkų namuose, tiek vaizdo įrašų formatu, tiek paimdama šunį savaitei pas save.
Naujausi komentarai