Kodėl bitės masiškai miršta ir kaip jas išsaugoti, plačiau papasakojo bitininkas Tautvydas Vaičiūnas.

– Ar bitutės jau peržiemojo?

– Iš tiesų jos jau pabudo. Bičių pavasaris prasideda su pirmuoju pilnu apsiskraidymu. Įprastai ši data būna apie kovo 20–25 dieną. Šiemet pavasaris atėjo anksčiau, nes orai buvo tikrai palankūs. Pirmosios apsiskraidymo dienos buvo kovo 6, 11 ir 12 dienomis. Tada bitės sėkmingai paskraidė ir pradėjo savo pavasarį.

– Ši žiema buvo ganėtinai šilta. Kaip tokios sąlygos paveikė bičių peržiemojimą?

– Šilta žiema turi ir privalumų, ir trūkumų. Viena vertus, bitėms reikėjo mažiau maisto, nes jos degino mažiau energijos šildydamos savo avilius. Kita vertus, tokie šilti orai gali jas išderinti – jos anksčiau pradeda auginti perus, o tai reiškia didesnį maisto suvartojimą. Tai tarsi dviašmenis kardas: iš vienos pusės gerai, bet iš kitos – gali įsukti į procesą, kurį vėliau sunku sustabdyti ir tai gali sukelti kitų problemų.

EPA-ELTA nuotr.

– Kodėl bitės miršta?

– Pagrindinės dvi priežastys yra ligos ir klimato kaita. Didžiausia problema – varroa erkės ir įvairūs virusus. Kita problema – klimato kaita. Šiltos žiemos išbalansuoja bites, jos suvartoja daugiau maisto ir gali žūti iš bado.

– Sakote, kad per šią žiemą galimai žuvo apie 10 tūkst. bičių šeimų. Ar šios priežastys tai ir lėmė?

– Iš tiesų ta statistika dar vis pildoma, nes bitininkai tik po pirmojo apsiskraidymo gali įvertinti realią situaciją. Bet, deja, mirtingumo skaičiai dar didesni – tikėtina, kad bus apie 30 tūkst. ar net daugiau. Tai labai rimti skaičiai. Palyginimui, neseniai pasirodė ataskaita iš JAV – ten šiemet užfiksuotas rekordinis bičių žuvimas, siekiantis 1,1 mln. šeimų. Ta pati problema matoma visame pasaulyje.

– Kaip reikėtų rūpintis bitėmis žiemą, kad jos nežūtų?

– Rūpintis bitėmis reikia dar prieš žiemą. Tai yra svarbi bitininko darbo dalis. Jei žiemai nepasiruošei laiku, tada belieka tik stebėti, kaip vyksta procesas, nes realiai bitėms jau nelabai gali padėti. Viskas prasideda vasaros viduryje – bitės turi būti tinkamai pamaitintos ir apsaugotos nuo varoa erkių. Tai vyksta birželio–rugpjūčio mėnesiais. Rugsėjį ir spalį jau stebime rezultatus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Sakote, kad ne tik bitininkai, bet ir kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie geresnio bičių gyvenimo. Kaip tai padaryti?

– Yra du pagrindiniai būdai. Pirmas – globalus, kai prisidedame prie iniciatyvų, kurios skatina bičių populiacijos išsaugojimą, žaliųjų miestų plėtrą, mažesnį pesticidų naudojimą žemės ūkyje. Antras būdas – tiesiogiai veikti savo aplinkoje. Turintys sklypą gali jame palikti erdvę vabzdžiams – ne tik bitėms, bet ir drugeliams bei kitiems apdulkintojams. Svarbu sodinti medingus augalus.

Kitas būdas – patiems tapti bitininkais. Šiais laikais vis daugiau žmonių tuo domisi, o mes su kolegomis netgi turime iniciatyvą „Bus medaus“, kur padedame žmonėms lengviau pradėti bitininkystę. Vis dar vyrauja stereotipas, kad bitininkyste užsiima tik vyresnio amžiaus žmonės, bet norime šį mitą laužyti, nes bičių svarba visiems aiški. Ekonomiškai skaičiuojant, tik apie 20 proc. naudos gaunama iš bičių produktų, o didžioji nauda – jų atliekamas apdulkinimas. Tad jei mylime bites ir norime joms padėti, geriausias kelias – imtis veiksmo ir pradėti bitininkauti.

EPA-ELTA nuotr.

– Miestuose vis dažniau bitės laikomos ant pastatų stogų ar biurų teritorijose. Kaip vertinate tokias iniciatyvas? Ar bitėms lengva išgyventi miestuose?

– Šią situaciją matau iš dviejų perspektyvų. Pirma, bitininkystė šiais laikais susiduria su iššūkiais visur – tiek miestuose, tiek kaime. Kaime problemų kelia monokultūrų laukai, pesticidai, o miestuose šių veiksnių mažiau. Lietuvos miestai yra gana žali – turime daug augmenijos, liepų ir klevų alėjų, įvairių gėlynų, kurie bitėms suteikia puikią aplinką.

Antra, bitininkystė tokiu būdu tampa artimesnė žmonėms. Daugelis gyventojų persikelia į miestus, tad ryšiai su kaimu ir gamta silpnėja. Miestuose bitės atkeliauja arčiau žmonių, todėl tampa lengviau parodyti vaikams ir suaugusiesiems, kokios jos svarbios ir kodėl turime jas saugoti.