Šie ledynai vandeniu aprūpina beveik du milijardus žmonių. 

Nepalo sostinėje Katmandu įsikūręs regioninis tarpvyriausybinis tyrimų centras „International Centre for Integrated Mountain Development“ (ICIMOD) išplatintoje ataskaitoje nurodė, kad 2011–2020 metais, lyginant su praėjusiu dešimtmečiu, ledynai nyksta 65 proc. greičiau. 

„Šiltėjant orams, ledas tirps, to buvo tikėtasi, tačiau netikėtas ir labai nerimą keliantis dalykas yra greitis“, – naujienų agentūrai AFP teigė ataskaitos pagrindinis autorius Philippus Westeris (Filipas Vesteris).

„Tai vyksta daug greičiau, nei manėme“, – pridūrė jis. 

Ataskaitoje teigiama, kad Hindukušo Himalajų regiono ledynai yra labai svarbus vandens šaltinis maždaug 240 milijonų žmonių, gyvenančių kalnuotuose regionuose, ir dar 1,65 milijardo žmonių, gyvenančių žemiau esančiuose upių slėniuose.

ICIMOD duomenimis, atsižvelgiant į dabartinį išmetamųjų teršalų kiekį, iki šio šimtmečio pabaigos ledynai gali prarasti iki 80 proc. savo dabartinio tūrio.

Šie ledynai maitina 10 svarbiausių pasaulio upių sistemų, įskaitant Gango, Indo, Geltonąją, Mekongo ir Iravadžio upes, ir tiesiogiai ar netiesiogiai aprūpina milijardus žmonių maistu, energija, švariu oru ir pajamomis.

„Svarbu numatyti pokyčius“

Pagal 2015-ųjų Paryžiaus susitarimą šalys sutarė pasaulinį atšilimą apriboti dydžiu, gerokai mažesniu už 2 Celsijaus laipsnius, palyginti su vidutine temperatūra 1850–1900 metais, o jei įmanoma – 1,5 Celsijaus laipsnio.

Tačiau ataskaitoje teigiama, kad net jei susitarimas bus pasiektas, tikėtina, kad iki 2100-ųjų ledynai neteks nuo trečdalio iki pusės savo apimties.

„Kiekvienas nedidelis pokytis turės didžiulį poveikį ir mums tikrai, tikrai reikia dirbti klimato kaitos švelninimo srityje... tai yra mūsų prašymas“, – pareiškė Ph. Westeris. 

Pasak jo, dėl technologijų pažangos ir palydovinių vaizdų šios prognozės yra gana tikslios.

Nuo XIX amžiaus vidurio pasaulis vidutiniškai atšilo beveik 1,2 Celsijaus laipsnio, o tai sukėlė daugybę ekstremalių oro sąlygų, įskaitant intensyvesnes karščio bangas, didesnes sausras ir audras, kurios dėl kylančio jūros lygio tapo dar smarkesnės.

Labiausiai kenčia socialiai pažeidžiamiausi žmonės ir skurdžiausios pasaulio šalys, menkai prisidedančios prie iškastinio kuro išmetimo, dėl kurio didėja temperatūra.

ICIMOD pragyvenimo šaltinių ir migracijos specialistė Amina Maharjan (Amina Mahardžan) nurodė, kad pažeidžiamos bendruomenės negauna reikiamos pagalbos. 

„Didžioji dalis prisitaikymo yra bendruomenių ir namų ūkių reakcija į klimato reiškinius. Tai neadekvatu klimato kaitos keliamiems iššūkiams“, – nurodė ji. 

„Labai svarbu numatyti pokyčius“, – pareiškė A. Maharjan.