Laukinės avys (mokslininkai šią dykaragių žvėrių šeimą vadina avinais) mūsų platumose negyveno niekada. Matyt, joms netiko klimatas ir sniego gausa, be to, po paskutinio ledynmečio šie žvėrys tiesiog neturėjo iš kur plisti: vienintelė Europoje gyvenanti rūšis – muflonas jau tada buvo gana retas, gyvenantis lokaliai Viduržemio jūros salose Sardinijoje ir Korsikoje.
Prieš 300 metų muflonai įveisti Austrijoje, po to jie žmogaus buvo platinami daugelyje Europos valstybių. XX amžiuje apgyvendinti Šiaurės ir Pietų Amerikose, Naujojoje Zelandijoje ir kai kur Azijoje. Visur jų įveisimas buvo lydimas pragmatiškų planų: turi naują medžiojamųjų žvėrių rūšį. Palankaus klimato kraštuose žvėrys aklimatizavosi nesunkiai, tačiau gausių populiacijų nesusidarė. Matyt, tam sukliudė neaukštas produktyvumas (veda tik 1, retai – 2 jauniklius) taip pat plėšrūnų pavojus. Kaip ten bebūtų, muflonai nenustelbė kitų rūšių, nes yra gana taikūs gyvūnai.
Beveik prieš 40 metų jie buvo įvežti į Lietuvą. Pradžioje atgabenti laukiniai avinai iš Ukrainos, Askanija Novos stepių negalėjo susitaikyti su miškais, jiems visai svetimu biotopu. Išleisti laisvėn, jie greitai išnyko – žuvo, buvo sugauti vilkų. Reikalai pasitaisė, kai muflonus buvo pradėta auginti aptvaruose – čia jiems negrėsė vilkai, tačiau žvėrys visus metus buvo šeriami ir globojami. Iš esmės padėtis nepasikeitė – savo aptvaruose Lietuvoje dabar juos laiko dešimtys mėgėjų. Tačiau jie nesudaro gausių pulkų, o paprastai įkurdinami kartu su kitais žvėrimis, ypač taikaus būdo danieliais. Bandymai muflonus išleisti į laisvę mūsų krašte tolygūs jų sunaikinimui – vilkai šiuos žvėris aptinka labai greitai ir visus išmedžioja.
Telšių miškų urėdijos „Žvėrinčiaus“ aptvaruose muflonai gyvuoja puikiai. Tačiau lankytojai iki šiol juos matydavo retokai – šie žvėrys gana baikštūs, labai pastabūs. Dabar šios ypač noriai lankomos vietos aptvarai pertvarkomi taip, kad žmonės galėtų matyti visus juose gyvenančius žvėris. Danielių ir muflonų aptvare kol kas dirbami žemės darbai, lyginamos kemsynės.
Pasirodo – muflonams tokios sujauktos vietos labai patinka: karštomis dienomis jie mėgsta gulėti ant vėsios plikos žemės, rinkti traktorių išverstas medžių šakneles. Stebint žvėris, į akis negali nekristi pastovus jų hierarchijos aiškinimasis. Tiesa, patelės ir jaunikliai lieka ramūs, gi raguoti patinai vis susiremia, daužosi ragais, vaiko vienas kitą. Smūgis ragai yra labai stiprus. Atrodo, kad toks smūgiavimas muflonams jokios įtakos nedaro, o tik padeda jiems tvirtėti.
Greitai visas šias „treniruotes“ bus galima stebėti nuo pastatytų specialių pakylų. O kol kas muflonai patinai stengiasi „palaikyti formą“ ir dunksi, daužosi ragais, stebimi romiai besiilsinčio jų giminės pulko.
Naujausi komentarai