Didinkime atsparumą ligoms

Pasak dr. G.Visockienės, vaisius lauke brandinantiems pomidorams šiuo laikotarpiu drėgmės tikrai netrūko, o štai maisto medžiagų (ypač azoto), jie gali ir stokoti. "Nusistovėjus sausiems orams, pomidorus reikia vėl laistyti. Tačiau negalima jų laistyti šaltu vandeniu, aplieti lapų. Palaisčius reikėtų apie kiekvieną augalą supurenti žemę 4–6 cm gyliu. Pravartu apkaupti apatinę stiebo dalį, kad augalas išleistų papildomų šaknų", – patarė dr. G.Visockienė.

Galima padidinti pradėjusių vešėti pomidorų atsparumą ligoms paprastu būdu – palaisčius augalus bent du tris kartus kalio chlorido ir jodo tirpalu (30 g kalio chlorido trąšų ir 40 lašų jodo 5 proc. spiritinio tirpalo su 10 l vandens). Kiekvienam augalui reikėtų skirti 0,5 l šio tirpalo.

Kada genėti ūglius

Neužmirškime genėti pažastinių ūglių – ilgesni kaip 5 cm ūgliai labai alina augalus. Be to, nulaužus ūgtelėjus ūglius, lieka didesnės žaizdos, pro kurias patenka ligų sukėlėjų, dažniausiai – kekerinis puvinys. Geriausiai pomidorus genėti ryte, nes dieną greičiau sudžius žaizda. Beje, tą dieną negalima laistyti genėtų augalų.

Jei augalai formuojami trimis stiebais, tai vienam iš jų (šoniniam) reikėtų leisti augti iš po pirma žiedine keke esančio pirmojo lapo pažastinio ūglio, o kitam – iš po tos pačios kekės antrojo lapo pažastinio ūglio.

Būkime apdairūs šiltnamyje

Svarbu sudaryti palankias sąlygas šiltnamyje augantiems pomidorams. Kai šiltnamyje temperatūra pakyla daugiau kaip 30 laipsnių, pomidorų lapai susmulkėja, šakutės suplonėja, pradeda kristi žiedai. Neužmirškime vėdinti šiltnamio – taip reguliuojama ne tik temperatūra šiltnamyje, bet ir santykinė oro drėgmė. Jei rytais šiltnamyje nuo stogo laša, vadinasi, šiltnamyje per drėgna – pradės byrėti neužsimezgę žiedai.

Palaisčius pomidorus šiltnamyje, būtina jį išvėdinti sudarius skersvėjį, greičiau apdžius dirvos paviršius, geriau apsidulkins žiedai, mažiau plis pomidorų ligos. Laistoma gausiai pirmoje dienos pusėje, kas 5–7 dienas. Jei lauke saulėta, karšta, laistyti reikėtų kiekvieną arba kas antrą dieną. Jei nuo karščių augalų lapai suglebs, juos reikėtų vidurdienį apipurkšti vandeniu.

Ką mums sako augalai?

Pagal išorinius augalų požymius galima spręsti apie poreikį papildomai tręšti. Trūkstant azoto, pomidorų stiebai ir lapai pradeda lėčiau augti, lapų pakraščiai tampa šviesiai gelsvi, o apatiniai – pagelsta ir apmiršta.

Dėl fosforo stygiaus pavasario pabaigoje augalai nustoja augę, būna mažesni, plonais stiebais, blogai mezga vaisius. Stiebas ir lapkočiai įgauna rudai violetinį atspalvį. Violetinė esti ir apatinė lapų pusė. Beje, negaudami reikiamo kiekio fosforo, augalai negali įsisavinti ir azoto, todėl kartu pasireiškia ir azoto trūkumo požymiai.

Trūkstant kalio trąšų, lėčiau auga stiebai, viršūnės tampa smailios, gelsta ir apmiršta lapų audiniai. Lapų pakraščiai riečiasi į vidų, krinta vaisių užuomazgos, nevienodai noksta vaisiai, o sunokusiuose lieka gelsvų ir žalsvų dėmių. Vaisių skonis suprastėja.

Reikia įvairių trąšų

"Apsiniaukusiu vėsesniu oru pomidorus reikia tręšti mažiau, tačiau tokiu metu augalams reikia daugiau kalio trąšų. Nuo pomidorų augimo pradžios iki vaisių užmezgimo augalams reikėjo mažiau azoto, daugiau fosforo trąšų, o dabar, augant vaisiams – daugiau azoto. Kai pomidorai pradės nokti, jiems reikės daugiau kalio trąšų", – priminė dr. G.Visockienė.

Pradėjus augti pomidorų vaisiams, augalus reikia papildomai tręšti bent kas 10–12 dienų, bet svarbu atsižvelgti į veislės ypatumus. Trumpai derančios pomidorų veislės iškart augina visus vaisius, todėl juos reikia anksčiau nei kitus pradėti intensyviai laistyti ir papildomai tręšti, tačiau augalams kenkia ne tik trąšų stygius, bet ir jų perteklius, kuris blokuoja kitų trąšų įsisavinimą.

Ką reiškia lapų margumas

Kai trūksta magnio, pomidorų lapai darosi margi – jų gyslos išlieka žalios, o tarpai tarp jų gelsta. Tai ypač ryšku ant apatinių augalų lapų. Magnis pomidorams ypač reikalingas jiems masiškai žydint ir derėjimo metu.

Pomidorams kartais neužtenka pigesnių vienanarių mineralinių trąšų. Mikroelementų trūksta tuose šiltnamiuose, kurie ne kasmet tręšiami organinėmis trąšomis (mėšlu, kompostu ar raugintomis galvijų srutomis). Mikroelementų stygiaus nejaučia tie pomidorai, kurie auginami po praėjusiais metais gausiai derėjusių agurkų.

Jei pomidorų lapai dėmėti, augalams trūksta mikroelementų. Tad juos reikia tręšti kompleksinėmis trąšomis, kurių sudėtyje yra ne tik pagrindinės pomidorų maisto medžiagos, bet ir visi jiems reikalingi mikroelementai.

Kaip skinti lapus, vaisius

Šiltnamyje auginamiems pomidorams ligos nebaisios, ypač jei arti nėra bulvių ar žiedinių kopūstų. Svarbu, anot G.Visockienės, kad augalai gautų daug šviesos, būtų gerai vėdinami. Šiltnamyje pomidorai auginami tik vienu stiebu. Augalas turi turėti ne mažiau kaip 15–20 lapų.

Jei augalai sveiki, jų lapai sodrios žalios spalvos, jų skinti negalima, kol nebus nuskinti žemutinės kekės vaisiai. Galima ir reikia nuskinti tik pageltusius, žemę liečiančius ar ligų pažeistus lapus. Nuo augalo tik kartą per savaitę nuskinkime ne daugiau kaip po tris lapus. Antraip sumažės pomidorų derlius – susmulkės vaisiai. Lapus reikia genėti peiliu, kad liktų mažesnės žaizdos ir augalai mažiau užsikrėstų ligomis. Beje, lapai pjaunami prie pat stiebo, nepaliekant kelmelio. Jei augalai labai vešlūs, verta pašalinti kelis lapus ir tarp kekių.

Jei pomidorus pradės pulti ligos, teks purkšti fungicidais. Negalima purkšti pomidorų jų laistymo ar genėjimo dieną. Prieš purškiant reikėtų nurinkti vos pradėjusius nokti pomidorų vaisius. Beje, verta skinti nevisai sunokusius vaisius, nes sunokusieji trukdo augti jauniems. Tad skinkime vos pradedančius rausti arba gelsti vaisius. Juos reikia baigti nokinti dėžėse, užklojus popieriumi. Nokdami pomidorai išskiria etileno dujų, kurios skatina vaisių nokimą, todėl dėžėse pomidorai sunoksta greičiau nei sudėti ant saulėtos palangės.