Pavasario ir vasaros reiškinys

Nekasdienis vaizdelis užfiksuotas Girkalių ir Šaipių kaimų apylinkėse. Nuotraukose matyti aukštas, piltuvėlio formos viesulo stulpas, kurio viršus remiasi į debesį.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Prognozių ir perspėjimų skyriaus specialistė Giedrė Andruškienė sakė, kad toks gamtos reiškinys nėra įprastas šiuo metų laiku.

"Dažniausiai viesulai formuojasi pavasarį arba vasarą, o dabar jau – spalis. Tiesa, dienos yra šiltos, tikėtina, buvo sąlygos, kad viesulas susiformuotų. Trečiadienį pajūryje oro temperatūra siekė 17 laipsnių šilumos, jūra buvo atvėsusi iki 14 laipsnių. Tikėtina, kad dėl temperatūrų skirtumo viesulas ir susidarė", – paaiškino specialistė.

Skaitytojo nuotr.

Pajūryje – ne pirmas kartas, kai gyventojai fiksuoja viesulus. Prieš kelerius metus Palangos paplūdimyje, ties gelbėtojų stotimi, poilsiautojai buvo nufotografavę įspūdingą viesulą.

"Pamenu tą atvejį. Tą kartą viesulas buvo virš jūros. Veikiausiai šis viesulas formavosi ne žemyninėje dalyje, o jūroje. Viesulas – lokalus meteorologinis reiškinys, kuris susidaro po galingu kamuoliniu lietaus debesimi. Viesulo viduje atmosferos slėgis žemesnis nei jo išorėje dėl išcentrinės jėgos ir labai staigaus oro vėsimo", – paaiškino specialistė.

Viesulai kyla, kai šilta

Sinoptikų duomenimis, viesulai Lietuvoje fiksuojami kovą–rugsėjį, bet dažniausiai – rugpjūtį. Preliminarus jų laikas – po pietų, 15–21 val., kai yra palankios sąlygos formuotis labai aukštiems kamuoliniams perkūnijos debesims.

Iškart po viesulo pasipylė stambi kruša, žemę nuklojusi 2–3 cm skersmens ledėkais.

Tipiškos viesului sinoptinės situacijos yra banguojantis frontas, kai vyksta pažemio oro srautų konvekcija. Aiškinama, kad formuojantis viesului šiltas oras energingai veržiasi į viršų net iki 90 m/s greičiu.

Tomis dienomis, kai kildavo viesulai, Lietuvoje būdavo šilta, drėgna.

Į orą kėlė arklį

Sinoptikų teigimu, Lietuvoje viesulų pasitaiko vidutiniškai kas antrus ar trečius metus. Bene stipriausias žinomas viesulas užfiksuotas 1981 m. gegužės 29 d.

Tą kartą jis nusiaubė Širvintas, vėjo greitis siekė apie 60–70 m/s. Viesulas pakėlė į orą arklį, apvertė 8 t sveriantį traktorių, 6 km ilgio ir 2 km pločio ruože apgriovė 30 pastatų, aplamdė 45 mašinas, vienas žmogus žuvo, nukentėjo 32.

Iškart po viesulo pasipylė stambi kruša, žemę nuklojusi 2–3 cm skersmens ledėkais.

Skaitytojo nuotr.

Dar vienas įsimintinas viesulas praslinko 2011 m. liepos 27 d. Šiaulių ir Radviliškio rajonuose, kur buvo vartomos vilkikų, traktorių priekabos, raunami ir į orą keliami kelio ženklai, medžių šakos, griuvo namai, buvo visiškai suniokotas Gražionių dvaras.

Lietuvoje nuo 1951 m. suskaičiuoti 24 viesulai. Ne visi jie užfiksuojami, nes kartais būna silpni ir slenka per mažai apgyvendintas teritorijas, todėl lieka nepastebėti.