Pereiti į pagrindinį turinį

Nemuno žemupyje prasidėjo stintmetis

2019-03-25 18:00

Stintmečio pradžios laukę Rusnės žvejai gūžčioja pečiais – į nerštavietes judančių stintų elgesio nesupranta nei dešimtmečius žvejojantys vietiniai, nei mokslininkai. Keliama versija, jog Kuršių mariomis iš jūros judančių stintų būriai patenka į rusų tinklus.

Nemuno žemupyje prasidėjo stintmetis
Nemuno žemupyje prasidėjo stintmetis / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Stintos – į Maskvą

Rusnėje gyvenantis Kęstas Kėrys tikino, jog šių metų stintmetis kol kas žvejų nedžiugina.

"Labai keistai jos šiemet elgiasi. Tai pajuda būriais, tai visiškai nieko nepagaunama. Gudrios tos stintos. Aukštyn srove kažkodėl jos labiau juda naktimis. Žemupyje jų labai mažai. Kiti geriau gaudo mariose. Prie Juodkrantės neblogai pagauna", – tikino žvejys.

Žvejai kelia versiją, jog stintoms Skirvytė ir Atmata yra gerokai per seklios.

"Sako, jog Skirvytėje, arčiau marių, neblogai gaudo vyrai. Tik bėda ta, kad Rusijos pusėje Skirvytėje gaudo 21 žvejų grandis. Kažkoks kosmosas. Žvejų ten kaip bebrų pilna, ant kiekvieno kupsto", – pastebėjo K.Kėrys.

Esą rusai sukruto gaudyti stintas, kurių kainos šoktelėjo į viršų didžiuosiuose Rusijos miestuose – Maskvoje ir Sankt Peterburge.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Sako, po 10 eurų už kilogramą jų sostinėje galima stintas parduoti. Anksčiau žemupyje ir mūsų sugautas stintas supirkinėdavo viena Talino įmonė. Jas gabendavo į Sankt Peterburgą ir Maskvą. Tačiau verslo ryšiai su Rusija nutraukti. Kam nori, tam dabar jas parduok", – apgailestavo žvejys.

Laimikiai nedžiugina

Lietuvos pusėje stintų žvejyba dar tik prasidėjo. Vieni žvejai socialiniuose tinkluose gyrėsi, jog pagavo 3,5 tonos stintų. Klausiantiesiems atsakė, jog už kilogramą prašo vos 1,5 euro.

"Nežinau, kur jie gaudė, nes Nemune niekas tokiais kiekiais iš viso negaudo. Vieni žvejai praeitą naktį toną žuvų pagavo. Mums pavyko gal tik vos 100 kilogramų. Kol stintų nėra, dar gali uždirbti, o kai gausesni kibimai, tada jau kaina krenta. Kitą kartą vos 60 centų gali gauti už kilogramą", – pasakojo K.Kėrys.

Vyras tikino, jog viliasi, kad tikrasis stintmetis prasidės po kelių dienų.

"Pernai mes stintmetį pradėjome kovo 30 d. Tą dieną jį ir baigėme. Per vieną dieną pagavome 14 tonų, o kitą dieną vis mažiau ir mažiau, po kelių dienų stintos baigėsi. Stinta ne bulvė, į rūsį jos nepadėsi", – pažymėjo žvejys.

K.Kėrys akcentavo, jog stintų nematyti gal ir dėl to, kad upių vagos labai seklios.

"Mariose vaga eina Nidos kranto puse. Ten srovė – oho, kaip jūroje. Veikiausiai jos juda ta puse", – spėjo žvejys.

Žvejai mėgėjai pastaruoju metu stintų pagaudavo ir Minijoje.

"Atrodo, jog jos lyg būriuojasi mariose ir lyg laukia kažko. Tačiau, kai prasideda stintmetis, jokių kitų žuvų nepagausi. Juk tuo metu, kai upėmis juda stintos, visos kitos žuvys dingsta. Jos – kaip skėriai", – pastebėjo K.Kėrys.

Lietuvos upėse – seklu

Jūrų muziejaus biologas Remigijus Dailidė pritarė rusniškiams žvejams – stintų elgesį sunku nuspėti.

Stinta – įnoringa žuvis. Kaip ir moterys.

"Stinta – įnoringa žuvis. Kaip ir moterys. Problema ta, jog dalis stintų tiesiog nepasuka į žemupį Skirvyte ir Atmata. Jos ieško gėlo vandens, o jį randa toliau mariose aptikusios Matrosovkos upę, lietuviškai Gilija vadinamą. Tai rimtai platintas laivybos kanalas, kuriuo į marias patenka dideli kiekiai gėlo vandens. Štai ir atsakymas. Esu tai girdėjęs ir iš vietinių žvejų. Matrosovka yra Nemuno šaka, ji su Nemunu susijungia aukščiau Lazdėnų. Va, ja ir nukeliauja didžioji dalis stintų", – aiškino specialistas.

Šia per Kaliningrado sritį tekančia Matrosovka esą naudojasi ir kitų rūšių žuvys.

"Vėgėlės taip pat ten vasaromis pasitraukia. Jau keleri metai pastebima, jog stintos taip pat renkasi šį kelią. Mūsų upės užakusios ir yra per seklios", – situaciją paaiškino biologas.

R.Dailidė pastebėjo, jog jau kelerius metus iš eilės mažėja ne tik pačių suaugusių stintų sugavimai, bet ir mailiaus kiekiai.

"O juo minta visos kitos plėšrios žuvys – starkiai, ešeriai, unguriai ir net karšiai. Tai reiškia, kad mažės ir šių žuvų, ne tik stintų, populiacija. Mokslininkai aiškina, jog stintų populiacija atsistatė, bet aš matau, kad mailiaus kiekiai mažėja jau trečius metus", – pastebėjo R.Dailidė.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų