Žvėrių ir paukščių jaunikliai labai retai tampa našlaičiais. Pievoje ar miške rastas elniukas, briedžiukas ar stirniukas paprastai nebūna vienas. Pajautusi artėjantį žmogų, jo motina pasitraukia, o dar mažas ir silpnas jauniklis susigūžia savo guolyje. Gamtai netinka žmonių pasaulio principai, ir jautrumas šiuo atveju yra net žalingas. Svarbu kuo greičiau pasišalinti ir žvėrelį palikti jo motinai. Taip pat yra ir su paukščių jaunikliais – palikę lizdą, jie dažnai dar nemoka gerai skraidyti, slepiasi žolėje ar tarp šakų ir laukia su lesalu atskrendančių tėvų. Pelėdžiukai iš drevės ar inkilo išropoja pūkuoti, su prasikalusiomis sparnų plunksnomis, nes lizde ilgai būti pavojinga – tik taip pelėdžiukų nesunaikina kiaunės.

Nors Laukinės gyvūnijos įstatymas ir kiti teisės aktai griežtai draudžia imti iš gamtos gyvūnų jauniklius, tačiau žmonės dar dažnai nepaiso šio draudimo. Jeigu apie paimtą gyvūnų jauniklį sužinoma ne iš karto, grąžinti jį tėvams nebeįmanoma. Laikomas namuose šis jauniklis negali užaugti sveikas, jam grįžti atgal į gamtą reikia ilgo adaptacijos laikotarpio. Kai kurie žmonių užauginti gyvūnai gamtai yra tiesiog prarasti.

Aplinkos ministerija primena, kad visa laukinė Lietuvos gyvūnija priklauso valstybei. Imti gyvūnus iš gamtos be leidimo galima tik radus sužeistą ar sergantį žvėrį ar paukštį. Kad jam būtina globa, konstatuoja veterinarijos gydytojai ar gyvūnų globos tarnybų specialistai.

Visi neteisėtai paimti gyvūnai gali būti konfiskuoti. Už neteisėtą jų paėmimą gresia administracinė atsakomybė. Jeigu gyvūnas dėl jį paėmusio žmogaus kaltės kristų, bus skaičiuojama gamtai padaryta žala.