Paprasčiau tariant, kosminė erdvė plečiasi dabar juda pakankamai greitai, kad atstumas tarp mūsiškės Paukščių Tako galaktikos ir artimiausių kaimyninių galaktikų per 10 mlrd. metų padvigubės. Naujasis Hablo konstantos įvertis yra 5-9 proc. didesnis nei iki šiol. Atrodytų, nedaug – bet ne Visatos mastu.

Atradimas, kuris bus pristatytas naujausiame The Astrophysical Journal numeryje, kosmologams taps problema, mat gautas skaičius nesutampa  su Visatos plėtimosi tempo indikatoriais, kurie buvo apskaičiuoti pagal Didžiojo sprogimo energines liekanas. Dvi misijos – "NASA Wilkinson Microwave Anisotropy Probe" ir "ESA Planck satellite mission" – anksčiau buvo nustačiusios mažesnį Hablo konstantos įvertį. Jis buvo nustatytas pagal vadinamąjį Didžiojo sprogimo "aidą".

Neatitikimą dar reikės patvirtinti naujais nepriklausomais tyrimais. Tačiau jei tai bus patvirtinta, paaiškės, kad egzistuoja kažkokie dar neatrasti fizikiniai procesai ar jėgos, kurių veikiama Visata sparčiai plečiasi, sklaidosi. Tokia išvada neturėtų stebinti prisiminus hipotezę, kad 95 proc. mūsų Visatos tikriausiai sudaro tamsioji energija, tamsioji medžiaga ir tamsioji spinduliuotė. Jos neskleidžia šviesos ir kol kas suprantamos labai miglotai. Taip pat tai reikštų, kad Einšteino reliatyvumo teorija išplėtota ne iki galo.