Klimato pokyčius jaučia ir paukščiai, kurie jau ne pirmus metus, užuot išskridę, pasilieka žiemoti ar išskrenda iš Lietuvos vėliau. Taip LRT RADIJUI tvirtina Lietuvos ornitologų draugijos projektų koordinatorius ornitologas Gediminas Petkus. Anot jo, tai ypač matyti stebint paukščius, kurie įprastai žiemoti skrisdavo netoli.

– Įpusėjo gruodis, bet tikros žiemos vis dar nesulaukiame. Ar tokie orai palankūs paukščiams?

– Tokie orai palankūs, nes atėjo tik kalendorinė žiema, o ne tikroji. Jiems šios sąlygos dar pakankamai palankios, ypač, kai vyrauja teigiama lauko temperatūra, nėra storos sniego paklotės. Tada paukščiai lengvai gali rasti maisto. [...] Žinoma, sąlygas blogina trumpos dienos, bet pačios sąlygos tikrai palankios.

– Dabar visas pasaulis diskutuoja apie pasaulio atšilimą. Kiek tiesos, kad, šylant žiemoms, patys paukščiai pajuto atšilimą ir kai kurios jų rūšys, anksčiau traukusios į šiltus kraštus, lieka žiemoti Lietuvoje?

– Tikrai pastebime, kad kai kurios paukščių rūšys pasilieka. Pavyzdžiui, rudieji strazdai ar net liepsnelės kai kuriose vietose lieka. Žiemoti lieka ir daugiau karietaičių. Tai, manau, galima sieti su šylančiu klimatu. Paukštis yra puikus indikatorius. Stebint paukščius, atliekant tyrimus, galima pasakyti – paukščiai vis dėlto reaguoja į sąlygas.

– Kiek laiko jau matote tokią tendenciją?

– Nuo to laiko, kai prasidėjo šiltos žiemos, visada matome, pavadinkime, nukrypimų. Seniau oro sąlygos būdavo kitokios, todėl ir rodikliai būdavo kitokie. Dabar pastebime įdomų faktą – šiuo metu yra dar daug neišskridusių ančių. [...] Nemuno deltoje taip pat laikosi apie 500 neišskridusių gulbių, [...] tūkstančiai ančių. Pasilikusios ir pavienės žąsys, bet dauguma jų jau išskrido.

Pastebimos kryklės, cyplės. Tokiu laiku jos būdavo retesnės, o šiais metais – ypač matomos. Net pempės, kurios jau turėtų palikti Lietuvą, dar matomos laukuose. Būreliais praskrenda dirviniai sėjikai. Tai – įdomūs stebėjimai.

Žąsiniai, antiniai paukščiai, kad ir gulbės, rodo, jog tikroji žiema dar nėra atėjusi. Maisto laukuose pakankamai, yra želmenų, todėl paukščiai jais maitinasi. Jeigu tik kokią savaitę paspaustų šaltukas, visi paukščiai turėtų išskristi, pasitraukti piečiau.

Pastebima, kad tolimieji migrantai, paukščiai, kurie skrenda ypač toli – į Afriką, seniai išskridę. Pavyzdžiui, gandrai, kregždutės, gegutės, žvirbliniai paukščiai. Artimieji migrantai, kurie skrenda nelabai toli, į Belgiją, Olandiją, kitas Vakarų Europos šalis, tiesiog pasiliko ir laukia.

– Ar žieminiai svečiai, kurie pas mus atskrenda žiemoti, Lietuvoje jau pasirodė?

– Pastebima, kad, pavyzdžiui, vandeniniai strazdai, jau pasirodė. Kaip pasakoja stebėtojai, svirbeliai pasirodė Lietuvoje ir išskrido. Tik neaišku kur – piečiau ar grįžo vėl į šiaurę. Nuolatiniai paukščių stebėjimai [...] rodo, kad paukščiai tikrai reaguoja į klimato sąlygas.

– LRT RADIJO klausytojas domisi, kodėl paukščiai apskritai migruoja?

– Jie migruoja, nes trūksta maisto. Pavyzdžiui, vabzdžialesiai paukščiai nerastų daug vabzdžių, todėl visi paukščiai pasiskirsto – skrenda pietų link. Be to, Lietuvoje užšąla vandens telkiniai. Tiesiog paukščiai natūraliai migruoja dėl maisto trūkumo, o parskrenda dėl perėjimo vietų. Lietuvoje jiems tinkamos vietos perėti, todėl jie grįžta į gimtuosius namus.

– Kodėl sakoma, kad, pradėjus lesinti paukščius, tai reikia daryti visą žiemą?

– Nes paukščiai pripranta prie lesinimo vietos. Žinoma, jei aplink jus visi kaimynai masiškai lesina, paukščiams tikrai nebus taip riesta, jeigu jūs kelias dienas jų nepalesinsite ar nutrauksite lesinimą.

Mes rekomenduojame lesinti paukščius, nes jie prisiriša prie vietos. Jei nustosite lesinti šaltą žiemą, ypač, kai vyrauja ekstremali temperatūra (daugiau kaip 20 laipsnių šalčio), paukščiai tiesiog gali nebeišgyventi. Jie niekur toli neskrenda. Jeigu nelesins ir jūsų kaimynai, paukščiai žus. [...] Miestuose lesinti tampa vis populiariau. Vienas žmogus parodo gražų pavyzdį ir visi tai kartoja.

– Bet vyrauja įvairių nuomonių. Kai kurie sako, kad, lesindami paukščius, darome jiems meškos paslaugą – paukščiai gali pamiršti esminius savo instinktus.

– Paukščiai tikrai nepamiršta savo instinktų. Jei pamirštų, zylutės ir pavasarį toje lesyklėlėje sukiotųsi, tačiau ateina pavasaris, pagerėja oro sąlygos ir paukščiai lesyklose nebesilanko. [...] Galbūt prie to gero pripranta ne smulkūs, ne žvirbliniai, o vandens paukščiai (gulbės, didžiosios antys), kurių tikrai nerekomenduojama lesinti.

Lesinti vandens paukščius rekomenduojama tik neužšąlančiuose vandens telkiniuose, pavyzdžiui, Nemune Kaune. Ten žiemą paukščius galima lesinti, nes ten susirenka visos Lietuvos gulbės, iš kitų kraštų atskrenda daugiau kaip 500 gulbių ir lieka žiemoti. Kituose miestuose tikrai nerekomenduojame nei pavasarį, nei vasarą lesinti vandens paukščių.

– Kur reikėtų įrengti lesyklas? Kokios lesyklos gali būti?

– Lesyklų formų yra įvairių: cilindrinės, namelio tipo. [...] Pasirinkimas priklauso ir nuo to, kokius paukščius norite lesinti. Jei, pavyzdžiui, kaimo apylinkėje norėsite lesinti geltonąsias startas, jos neskris į lesyklėlę, pakabintą medyje. Turi būti ant žemės įrengta platforma. Jei norėsite lesinti zyles, lesyklėlę galima pakabinti. Didžiosioms ar mėlynosioms zylėms tinka bet kokia lesyklos konstrukcija.

Reikėtų žinoti tik pagrindinius dalykus: lesalas turi būti geros kokybės, nesupuvęs, nesupelijęs. Taip pat, jei norite, kad pas jus atskristų daugiau skirtingų paukščių rūšių, lesalas turi būti įvairus. Tai – ne tik grūdeliai, batonas, bet ir saulėgrąžos, riešutai. Žinoma, tinka ir lašinukas. Būtina žinoti, kad šie produktai turi būti be prieskonių, nesūrūs.

– LRT RADIJO klausytojas domisi, ką daryti, jei lesyklėlėje lesinamus paukščius puola kėkštai, šarkos?

– Taip pasitaiko. Būna, kad ir mieste, kai žmonės įrengia lesyklėlę, atskrenda karvelių ar kitų varninių paukščių, kurie viską sulesa. Reikėtų pasirinkti kitokią lesyklos konstrukciją, namelio tipą. Taip pat galima aplink lesyklą pritaisyti tinklelį, kurio akių dydis būtų 5 ir 5 cm, kad didesni paukščiai nepralįstų. Mažesni paukščiai pralenda ir sėkmingai lesa, o kėkštus ar kitus varninius paukščius galima maitinti atskirai. Šiems paukščiams irgi galima padėti žiemą, jie labai mėgsta obuolius.

– Jau devintą kartą Ornitologų draugija kviečia dalyvauti Kalėdų paukščių stebėjimo maratone. Kada ir kur šį kartą jis vyks? Kokios pagrindinės taisyklės?

– Kviečiame visus dalyvauti šiame maratone. Tai prasidės gruodžio 25 d. ir baigsis prieš Naujuosius metus, gruodžio 31 d. Tikslas – per šį gražų šventinį laikotarpį nepamiršti išeiti iš namų, pasivaikščioti su šeima, stebėti paukščius, jų paieškoti.

Paukščius galima stebėti ir prie pat lesyklėlės. Tiesiog reikia užsirašyti, kokie paukščiai atskrenda į jūsų lesyklėlę ar kokius paukščius pamatėte vaikščiodami su šeimyna. Atsiųskite šiuos rezultatus mums, Lietuvos ornitologų draugijai. Parašykite, kiek rūšių stebėjote, kokios tai buvo rūšys, kokiomis dienomis ir kokiame rajone ar savivaldybėje juos matėte.