Miško uogų ir grybų prekyba užsiimančios Varėnos įmonės perdirbimo padalinio vadovas Vincas Martusevičius pasakoja, kad šiemet pirmosios voveraitės pasirodė prieš porą savaičių. O dabar dzūkai iš miškų grįžta jau pilnais krepšiais.

"Jei žinai voveraičių augimo vietas, per Jonines galėjai prisirinkti ir daugiau nei 3 kg gėrybių. Tokiam gausiam derliui įtakos turėjo ir palankūs orai – kad šie grybai atsidurtų ant šalies gyventojų stalų, reikia drėgmės ir šilumos. Ir, be abejo, grybautojų. Dabar voveraites renka jau visas Varėnos rajonas. Jei orai bus palankūs, nekankins sausros, šių grybų derliumi turėtume džiaugtis iki spalio mėnesio vidurio", – įsitikinęs V.Martusevičius.

Voveraitės ypač vertinamos dėl savo naudingųjų savybių – šiuose grybuose gausu aminorūgščių, mikroelementų ir vitaminų. Pavyzdžiui, akims reikalingo vitamino A čia yra daugiau nei morkose. Taip pat – nemažai nervų sistemos funkcionavimui ir normaliam organizmo augimui svarbių B grupės vitaminų, vario, kalio ir smegenų veiklą gerinančios geležies. Voveraitės gerina ne tik organizmo funkciją, bet ir odos būklę, gydo jos ligas, malšina stresą. Taip pat – stiprina imuninę sistemą.

Kaip ir grybų karaliumi tituluojamuose baravykuose, voveraitėse taip pat gausu skaidulų ir baltymų. Dėl visų šių priežasčių jos nuo seno laikomos vienu pagrindinių grybų. Prie šių grybų populiarumo prisideda ir tai, kad juos lengva gaminti bei pritaikyti naudoti pagal kiekvieno skonį. Svarbu gerai nuplauti, o toliau – tik fantazija.

Iš tiesų voveraites pakanka vos pasūdyti, vėliau kiek praplauti ir jau galima mesti į salotas. Bene populiariausios Lietuvoje – su šonine ar lašinukais ir svogūnais pakepintos voveraitės, valgomos su virtomis bulvėmis. Žiemai voveraites tinka užšaldyti, marinuoti, galima ir džiovinti.