Patyręs ornitologas Liutauras Raudonikis tvirtina, kad pavasarį ir ankstyvą vasarą katės šmirinėti po lauką turėtų tik vedamos už pavadėlio arba aptvertame kieme.
Pražudo milijonus sparnuočių
Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) direktorius L. Raudonikis pripažįsta, kad nors miestuose nėra tiek daug atvirų, natūralių buveinių kaip kaime, laisvai vaikštančios naminės katės yra vienas reikšmingesnių smulkių laukinių gyvūnų plėšrūnų urbanizuotose teritorijose.
„Tyrimai Šiaurės Amerikoje rodo, kad naminės ir sulaukėjusios katės yra viena didžiausių paukščių žūties priežasčių. Vertinama, kad jos kasmet pražudo apie 500–600 milijonų paukščių ir šiuo aspektu nusileidžia tik paukščių žūtims atsimušus į langus“, – atliktais tyrimais už Atlanto remiasi ornitologas.
Per arti žmogaus
L. Raudonikis tęsia, kad miestuose kačių daroma žala yra dar didesnė, nes čia gyvenantys paukščiai dažnai yra ne tokie baikštūs, labiau pripratę prie žmonių, todėl tampa lengvesniu grobiu.
Be to, daugelis rūšių peri arti žmogaus – krūmuose, gyvatvorėse, ant pastatų, balkonuose ar net gėlių vazonuose, tad katės gali nesunkiai pasiekti tiek lizdus, tiek jauniklius.
„Didžiausia žala padaroma pavasarį ir vasaros pradžioje, kai paukščiai augina jauniklius. Iš lizdų išskridę, bet dar gerai neskraidantys ir atsargumo jausmo neturintys paukščiai yra ypač pažeidžiami ir dažnai tampa lengvu grobiu. Dėl šios priežasties rekomenduojama bent jau gegužės ir birželio mėnesiais kates laikyti viduje arba riboti jų laisvą judėjimą lauke šviesiuoju paros metu.
Taip pat intensyvios migracijos dienomis, kai atsitrenkę į stiklus paukščiai nukrenta dar gyvi, bet kurį laiką nepajėgia skristi ir tampa lengvu grobiu katėms. Žiemą prie lesyklų katėms taip pat patogu tykoti medžioti į vieną vietą susitelkusių paukščių. Svarbu pabrėžti, kad naminė katė yra žmogaus prijaukinta rūšis, todėl jos poveikis aplinkai tiesiogiai priklauso nuo žmogaus atsakomybės“, – gyventojų supratingumo tikisi L. Raudonikis.
Naminė katė yra žmogaus prijaukinta rūšis, todėl jos poveikis aplinkai tiesiogiai priklauso nuo žmogaus atsakomybės.
Kas nukenčia labiausiai?
Pasiteiravus, kokioms paukščių rūšims poveikis daromas didžiausias, LOD direktorius atkreipia dėmesį, kad labiausiai nukenčia tie sparnuočiai, kurie peri ant žemės arba žemai, pavyzdžiui, krūmuose ar gyvatvorėse: vieversiai, kalviukai, devynbalsės ir kiti paukščiai.
Taip pat nukenčia rūšys, kurios didelę laiko dalį praleidžia maitindamosi ant žemės: baltosios kielės, varnėnai, geltonosios startos, žvirbliai, žaliukės, čivyliai ar net kregždės.
Nagų karpymas – nepadės
Pasak L. Raudonikio, kačių nagų karpymas paukščių gyvybių per daug negelbėtų, nes nagų kirpimas turi tik ribotą poveikį – katė vis tiek gali sugriebti paukštį, vedama medžioklės instinkto.
„Varpelio kabinimas gali padėti atbaidyti paukščius, tačiau tik budrius suaugusius, jaunikliai dažnai į garsą nereaguoja arba nespėja pabėgti, o kai kurios katės geba gana tyliai judėti net ir su varpeliu.
Efektyviausios priemonės išlieka katės laikymas namuose arba jos judėjimo lauke ribojimas – pavyzdžiui, vedžiojimas už pavadėlio ar laikymas aptvertoje teritorijoje. Tokie sprendimai leidžia sumažinti neigiamą poveikį gamtai ir kartu užtikrinti pačios katės saugumą“, – tvirtina LOD direktorius L. Raudonikis.
Naujausi komentarai