„Iš dalies pritariu, reikėtų nesikišti į gamtą, bet pažiūrėkim, kiek mes jau prisikišom į tą gamtą ir taip. Tai kam tuos gandralizdžius kelti? Tai saugomas paukštis, gražus paukštis. Aš sakau, mes suteikėm jam šansą. Jei jis neišgyvens, tebūnie, bet būsim padarę viską. Kadangi tėvai negalėjo, nenorėjo, mes pabuvom vaikų namais“, – teigė G. Skumbinas.

Pirmomis dienomis pamestinukas tupėjo namie, dėžutėje, labai dažnai prašė valgyti. Lauke Gintaras su vaikais gandrui atrideno du kubilus ir padarė lizdą. Kol paukštis negalėjo užskristi pats, nakčiai jį užkeldavo, kad nuo kitų paukščių, gyvūnų jam būtų saugu. Dabar toks lizdas – privalumas.

„Aš kaip pagal brolius žiūriu, kurie lizde tupi, tai jie dar tiktai stiprina sparnus, vietoj strikinėja. Jam yra šiek tiek privalumas, nes jis įsibėgėt gali“, – sakė Panevėžio rajono gyventojas.

Kaimynų gandralizdis su šeima Gintaro šeimai yra kaip vadovėlis. Ji gali lyginti savo globotinio pasiekimus su natūraliai gandrų auginamais. Kol kas esą skirtumų nėra, išskyrus tai, kad namie gyvenantis gerokai baltesnis ir švaresnis, kadangi jį išprausia šunys.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Visgi mažyliui jau teko atlaikyti svetimo gandro ataką – jį užpuolė didelis gandras iš gretimo lizdo.

Aplinkosaugininkai neglosto – esą žmogui nereikia pernelyg kištis į gamtos reikalus, jie išsispręs natūraliai. Jie siūlo pasitarti su specialistais ar pasiskambinti pagalbos telefonu.

„Jeigu žmogus paėmęs tą gandrą, nenoriu komentuot ir nenoriu mokint aš tų dalykų daryt. Bet su tuo gandru reiktų mažiau kažką daryt, bendraut, laikyt prie žmonių ir taip toliau, pamaitini ir palieki jį. Tačiau sakau dar kartą, kad laukinių paukščių ir gyvūnų iš gamtos imti negalima“, –  tikino Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vadovas Marius Kazlauskas.

Šiemet gandrams perint buvo sausra, todėl paukščiai sumažėjus maistui automatiškai atsikratė silpnesniais ar per gausiai išperėtais. Iš gamtos paimti ir namie užauginti gandrai, deja, retai kada išskrenda, nes laukiniai paukščiai tokių neprisileidžia – pastarieji pasmerkti likti namie.

Laukinius paukščius ar gyvūnus iš gamtos priglaudusiems už gerą širdį gresia administracinė bauda. Jei paukštis ar gyvūnas nesaugomas – bauda iki 150 eurų, jei retas ir saugomas – maksimali bauda 850 eurų.