Tačiau jeigu katinas ar šuo išties yra mūsų šeimos narys, ką esame nuveikę, kad, išaušus dienai X, jis galėtų saugiai atsitraukti su šeimininkais ir nebūtų paliktas vienui vienas? Gyvūnų gerovės iniciatyvų (GGI) vadovė Beatriče Vaitiekūnaitė įsitikinusi, kad kiekvienas atsakingas šeimininkas privalo pasirūpinti savo keturkojais, o tai daryti reikia dabar.
Atsisakė evakuotis
Ukrainą užpuolę okupantai be gailesčio bombarduoja gyvenamuosius namus, ramybės neturi nei žmonės, nei gyvūnai. Kenčia visi – tiek naminiai augintiniai, tiek ūkiniai gyvuliai, tiek žvėrys zoologijos soduose.
Prisimindama pirmąsias plačios Rusijos invazijos į Ukrainą dienas B. Vaitiekūnaitė sako, kad itin sudėtinga buvo gyvūnų prieglaudoms. Tuo metu nebuvo kur saugiai evakuoti didelio kiekio šunų, kačių, todėl privačių prieglaudų įkūrėjai atsisakė apleisti apšaudomas, okupuojamas teritorijas – jie liko su savo globotiniais.
„Reikia galvoti, kur reikės padėti didelį skaičių gyvūnų, nes privačių prieglaudų įkūrėjai, savanoriai dirba iš visos širdies ir tikrai nenorės palikti gyvūnų, jie nesutiks išvykti“, – ruošti planus, kaip reikėtų pasirūpinti prieglaudų globotinių saugumu prasidėjus karui, ragina GGI vadovė.
Okupantų žiaurumas
Skaudūs įvykiai Ukrainoje verčia susimąstyti ir rengtis dienai X iš anksto, kad nepasikartotų tokios tragiškos istorijos kaip ši. Beatričė pasakoja, kad vienoje valstybinėje Ukrainos prieglaudoje gyvūnai buvo palikti likimo valiai. Darbuotojai pabėgo, tiesiog iš baimės nebegrįžo į savo darbo vietą.
„Privačios prieglaudos viena, o valstybinės – kita. Privačiose, gyvūnų mylėtojų įkurtose prieglaudose žmonės liko su gyvūnais, o valstybiniame sektoriuje jau buvo kiek kitaip. Okupuotoje zonoje atsidūrusios prieglaudos darbuotojai tiesiog paliko gyvūnus narvuose, ten nesilankė, jų niekas nešėrė. Buvo likę keli šimtai gyvūnų, jie tiesiog merdėjo iš bado.
Visa tai tęsėsi maždaug mėnesį. Vėliau savanoriai derėjosi su okupantais, kad juos įleistų pašerti gyvūnus, tačiau rusai jų neįleido, nors puikiai žinojo, kad ten gyvūnai merdi“, – sunkiai renka žodžius pasakodama B. Vaitiekūnaitė.
Įleido ne visus
Pirmomis karo Ukrainoje dienomis socialiniuose tinkluose plito širdį veriančios nuotraukos, kuriose buvo matyti traukinių stotyse prie stulpų pririšti šunys. Jie peronuose liko dėl vienos priežasties – į perpildytus evakuacinius traukinius žmonės su gyvūnais nebuvo įleidžiami.
„Buvo pavyzdžių, kad į traukinius, autobusus keleiviai buvo priimami su gyvūnais, bet tik tuo atveju, jei juos vežė specialiuose transportavimo krepšiuose. Daug didesnė tikimybė, kad pavyks pasiekti kelionės tikslą su savo augintiniu, jei jis turės ne tik transportavimui skirtą dėžę, bet ir reikalingus dokumentus. Skaudu buvo matyti, kad kai kurie žmonės nuėjo tiek kelio, bet galiausiai negalėjo įlipti į transporto priemonę, nes tam nebuvo pasiruošę“, – pažymi B. Vaitiekūnaitė.
Įstatymo laikosi ne visi
Ji taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad Lietuvoje šių metų gegužės 1 d. sueis lygiai penkeri metai, kai gyvūnų ženklinimas yra privalomas. Tačiau GGI vadovė neabejoja, kad bent pusė augintinių yra nepažymėti.
„Jei žmonės nesusipranta, gal bent grėsmės akivaizdoje jie tai turėtų padaryti. Nepaženklintas gyvūnas gali tapti rimtu stabdžiu ir problema, jei bus sugalvota išvykti su juo“, – neabejoja gyvūnų sergėtoja.
Paliko vienus
Dar viena problema, kuri atsiskleidė Rusijai užpuolus Ukrainą – šunys, katės ir kiti gyvi sutvėrimai buvo palikti vieni namuose.
„Gal žmonės galvojo, kad greit grįš ir galės pasiimti gyvūnus? Gal jiems tiesiog nepavyko sugrįžti jų pasiimti? – svarsto GGI vadovė. – Savanoriai eidavo po butus ir namus, kur buvo užrakinti gyvūnai, ir išmušdavo skyles, kad galėtų juos išleisti. Reikia turėti omeny, kad jei nėra galimybės pasiimti jų su savimi, tada jau geriau paleisti.“
Išvykimo krepšys
Jei sąžiningai paklaustumėte savęs, ar žinome, ką reikėtų daryti, jei virš galvos imtų švilpti raketos ir tektų skubiai trauktis į slėptuvę? Ko gero, nemaža dalis keturkojų šeimininkų ne tik neturi gyvūnų išvykimo krepšio, bet net ir nežinotų, ką į jį dėti.
B. Vaitiekūnaitė įsitikinusi, kad turėti sukrautą augintinio išvykimo krepšį – atsakingo šeimininko pareiga. Turint tokį krepšį, galima daug greičiau, ramiau ir saugiau reaguoti į ekstremalias situacijas – evakuotis, persikelti ar laikinai palikti namus.
Pašnekovė sako, kad 2022 m. vasarį didžioji dalis žmonių Ukrainoje buvo nepasiruošę. Tačiau net ir einant ketvirtiems karo Ukrainoje metams, mūsų tautiečiai gana vangiai ruošiasi galimai grėsmei.
„Kad nebūtų taip, kaip Ukrainoje, reikia ruoštis iš anksto. Prasidėjus karui, žmonės nebuvo susitvarkę savo augintinių pasų, gyvūnai nebuvo paskiepyti. Jiems neliko nieko kito, kaip tik palikti savo augintinius“, – pasakoja B. Vaitiekūnaitė.
Nešė ant rankų
Ji prisimena, kad dalis žmonių savo gyvūnus iki sienos nešė tiesiog ant rankų.
„Mes bendravome su pasienio pareigūnais ir jie minėjo, kad didelė problema, jog pabėgėliai atėjo nešdami kates, šunis ant rankų. Jie mūsų prašė parūpinti transportavimo krepšių, juos vėliau vežėme dideliais kiekiais. Žmonės turi būti pasiruošę iš anksto. Jei gyvūnėlis nebus pratintas prie transportavimo dėžės, tikėtina, kad jis bijos, draskysis, o tada keliauti tikrai bus nepatogu. Geriausia jį pratinti prie jų iš anksto“, – pabrėžia pašnekovė.
Remdamiesi patirtimi, įgyta teikiant pagalbą gyvūnams Ukrainoje, GGI darbuotojai parengė svarbiausių veiksmų sąrašą, kuris padės pasiruošti iš anksto.
„Tokios žinios ir veiksmai šiandien – tai saugumas rytoj“ – priduria GGI vadovė.
Specialūs poreikiai
GGI vadovė akcentuoja, kad tai tik bendro pobūdžio rekomendacijos, daugiausia taikytinos keturkojams gyvūnams – šunims ir katėms.
Jei turite kitos rūšies gyvūnų – papūgų, žiurkėnų, žuvyčių ar egzotinių gyvūnų – iš anksto apgalvokite, kokių daiktų reiktų būtent jiems ir pakoreguokite šį sąrašą atsižvelgdami į konkretaus gyvūno poreikius ir sąlygas, kurios būtinos to gyvūno gerovei ir išgyvenimui esant ekstremaliajai padėčiai.
Taip pat labai svarbu atsižvelgti į individualius konkrečius jūsų gyvūno poreikius – galbūt jūsų gyvūnas vasarą sunkiai pakelia karštį ir į išvykimo krepšį reikėtų įsidėti vėsinantį kilimėlį, o žiemą – šiltesnių gyvūno rūbelių ar kt.
Išvykimas, sienos kirtimas
Pasirūpinkite tinkamu ženklinimu: augintinis turi turėti tapatybės numerį suteikiančią mikroschemą. Taip pat gyvūnas turi būti vakcinuotas nuo pasiutligės ir turėti pasą. Rekomenduojama turėti antkaklį su pakabuku – jame turėtų būti išgraviruotas gyvūno vardas ir šeimininko kontaktinė informacija.
Kaip jau minėta, svarbu gyvūną iš anksto pratinti prie transportavimo dėžės ar narvo. Taip pat pravartu mokyti gyvūną ateiti į saugią vietą pagal komandą.
Ėdalas, vaistai, higiena
Evakuacijos metu svarbu pasirūpinti, kad gyvūnas būtų ramus (prireikus naudokite veterinaro paskirtus raminamuosius vaistus). Taip pat reikia užtikrinti, kad augintinis būtų su pavadėliu arba dėžėje, kad neišbėgtų ir nepasimestų. Evakuojantis svarbu su savimi pasiimti augintinio išvykimo krepšį.
Kaip ir žmonėms, taip ir gyvūnams svarbūs yra dokumentai. Katė, šuo ar kitas gyvūnėlis gali keliauti, jei turi gyvūno augintinio pasą, gyvūno kilmės dokumentus, yra vežamas transportavimo dėžėje ir turi antkaklį su pakabuku, kuriame nurodytas augintinio vardas ir šeimininko telefonas, taip pat reikia turėti petnešas (jei naudojate) ir pavadėlį.
Ėdalas ir vanduo: ėdalo atsarga bent savaitei, keletas butelių geriamojo vandens, kelioniniai (sulankstomi) dubenėliai ėdalui ir vandeniui.
Vaistai: veterinarinės pirmosios pagalbos rinkinys, raminamieji vaistai gyvūnams. Vaistai, kuriuos naudoja jūsų gyvūnas.
Higiena: katėms: nešiojama kraiko dėžė ir kraiko atsargos. Drėgnos servetėlės, palutės, valymo priemonės atvejams, kai nebus galimybės išvesti gyvūno į lauką. Išmatų surinkimo maišeliai. Komforto priemonės: gultukas, pledas, mėgstami žaislai.
(be temos)