Vis dažniau padangėje galima išgirsti klykiančias gerves, laukai, kur pažvelgsi, tuštėja ir pilkėja. Nors gamta liudija vis ryškesnius įsigalinčio rudens ženklus, sode ir darže darbai tolio gražu nesibaigia.

Reikėtų pasirūpinti kamienais

Spalio pradžia – tinkamas metas sodinti šalčiui atsparesnius vaismedžius ir vaiskrūmius, jautresni augalai turėtų palaukti pavasario. Visus sodinukus patariama gausiai laistyti.

Kad sode neplistų rauplės, nukritusius lapus būtina kompostuoti arba užarti. Po medžiais nukritusius vaisius reikėtų surinkti, kad nesusidarytų palankios sąlygos vaisiapūdžiams.

Nuskynus vaisius patariama supurenti pomedžius, įterpiant kompleksinių fosforo ir kalio trąšų.
Nuo senesnių kamienų nuvalomos žievės atplaišos, tada juos reikėtų nubaltinti ar aprišti (geriausia – eglišakėmis).
Pradėjus šalti vaismedžių pomedžius patartina apdėti mėšlu, nes pasitaikius besniegei žiemai mažiau nuo šalčių nukentės jų šaknys.

Ką galima pasėti iš anksto

Nuėmus daržovių derlių, dirvą rekomenduojama patręšti fosforo bei kalio trąšomis, paskleisti komposto ar mėšlo.
Patręštą žemę reikėtų perkasti, kad viršutinis, patręštasis sluoksnis atsidurtų apačioje. Būtina surinkti ir išnešti iš daržo daržovių liekanas, kad jose pasilikę ligų sukėlėjai neužkrėstų dirvos.

Salierai, vėlyvieji kopūstai, petražolės, pastarnokai ir gelteklės nebijo šalnų, todėl jie nuimami vėliausiai.
Dalį šių gėrybių galima palikti žiemoti dirvoje – anksti pavasarį bus galima džiaugtis gerai išsilaikiusiomis daržovėmis.

Kad kitais metais anksti užaugtų morkos, salotos, salierai, krapai, špinatai, juos reikėtų pasisėti iš rudens, pradėjus šalti, kad sėklos nespėtų sudygti.

Iki spalio vidurio baigiami sodinti žieminiai česnakai, nes iki šalčių jie turi spėti išleisti šakneles.
Braškyne reikėtų pašalinti ūsus, jį pamulčiuoti.
Nuėmus derlių šiltnamyje, rekomenduojama išrauti ir sunaikinti likusius augalus, piktžoles, išdezinfekuoti rėmus, perkasti žemę.

Ir dauginti, ir persodinti

Iki spalio pabaigos baigiamos sodinti svogūninės gėlės. Prieš sodinimą svogūnėliai pusę valandos pamirkomi stipriame kalio permanganato ar alijošiaus sulčių (šaukštas sulčių stiklinei vandens) tirpale.

Ateinančio mėnesio pradžioje galima dauginti ar persodinti atsparesnes daugiametes gėles: astibles, bajores, bergenijas, burbulius, flioksus, laumenes, rudbekijas. Spalis taip pat tinkamas laikas rožėms sodinti.

Tiesiai į lysves sėjamos daugiametės gėlės: plukės, zundos, sinavadai, burbuliai, lubinai. Pasodinus gėles ar pasėjus jų sėklų, dirva mulčiuojama durpėmis.
Iškasamos daugiametės, lauke nežiemojančios gėlės: gumbinės begonijos, kanos, jurginai, vėlyvųjų veislių kardeliai.

Prieš įšąlant dirvožemiui, eglišakėmis reikėtų apdengti rožes, prieš tai nuo jų nuskinami lapai bei neišsiskleidę žiedai, kerai apkaupiami.

Priklausomai nuo oro temperatūros, tai galima atlikti ir lapkričio pradžioje.

Verta pabarstyti pelenais

Ruošiant raganes žiemai, stiebai nupjaunami, paliekant juos 20 cm ilgio. Augalas apkaupiamas ir pridengiamas eglišakėmis ar sausais lapais.

Daugiamečių gėlių gėlynai paruošiami nukerpant antžemines augalų dalis. Reikėtų pelenais pabarstyti tuos plotus, kur augo šluoteliniai flioksai ir bijūnai.
Ši priemonė iš dalies padės apsisaugoti nuo miltigės, stabdys bijūnų puvinio plitimą, mat šios ligos greičiau plinta rūgščiose dirvose.

Rudenį pasodintų dekoratyvinių krūmų šakos patrumpinamos dviem trečdaliais ar perpus, kad būtų išlaikyta pusiausvyra tarp šaknų ir šakų. Sodinukų reikėtų nepamiršti gausiai laistyti.

Jautresnius šalčiams medžius, krūmus verta pamulčiuoti susmulkinta žieve ar pjuvenomis.

Paskutinį kartą prieš žiemą nušienavus veją ją reikėtų nupurkšti fungicidais nuo žiemos pelėsio.