Lietuvoje bus steigiama per šimtą valstybinių genetinių draustinių, kuriuose bus saugomos vertingiausios medžių populiacijos natūraliose jų augimo vietose.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Aplinkos ministerijos parengtam nutarimo projektui, kuriuo numatoma įsteigti 112 tokių draustinių, jų plotas iš viso užims 1582 hektarus. Genetiniuose draustiniuose bus ne tik saugomi unikalios vietinės kilmės medžių rūšys, bet ir renkamos sėklos bei ūgliai miško sodmenims auginti, sėklinėms plantacijoms veisti.

Draustiniai atrinkti per pastaruosius du dešimtmečius pagal medynų populiacijų tvarumą, prieaugį, derėjimą, medžio lajos formą, medienos kokybę ir kitus kriterijus.

Kaip BNS yra sakiusi Aplinkos Ministerijos Miškininkystės skyriaus vyriausioji specialistė Zita Bitvinskaitė, išskirtiniai ir vertingi medynai saugoti pradėti gerokai anksčiau, nes draustinių steigimui, jų ribų nustatymui, teritorijų planavimui prireikė papildomo laiko ir lėšų.

Specialistės teigimu, tokiuose draustiniuose saugomos tam tikrų rūšių miško medžių populiacijos, kurios per ilgus metus išsiskyrė savo geresniais genetiniais rodikliais: aukštesniais ir storesniais medžiais, atsparumu ligoms. Taip saugomi beržų, ąžuolų, pušų, liepų, juodalksnių, drebulių, eglių, uosių medynai įvairiuose miškuose. Vertingi medynai ne tik saugomi nuo suniokojimo – taip pat nudžiūvus medžiams ar medynui stengiamasi jį atkurti, naudojantis medyno genetine medžiaga.

Europos šalyse jau daugiau kaip 15 metų veikia Europos miško genetinių išteklių programa, numatanti, kad tokių išteklių išsaugojimas jų genetiniuose draustiniuose – vienas svarbiausių ir patikimiausių būdų užtikrinant atspariausių aplinkos sąlygoms ir vertingiausių medžių populiacijų išsaugojimą jų natūraliose buveinėse.

Šios programos veikloje nuo 1996 metų dalyvauja ir Lietuva. Dar 2001 metais mūsų šalis priėmė Augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymą.