Nuo 1992 m., kai Lietuva Brazilijoje, Rio de Žaneiro mieste, pasirašė Jungtinių Tautų Biologinės įvairovės konvenciją, kurią Seimas ratifikavo 1995 m., gegužės 22 d. švenčiame Tarptautinę biologinės įvairovės dieną.

Šiuos metus Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja yra paskelbusi Tarptautiniais mažų salų besivystančių valstybių metais, todėl 2014 m. Tarptautinės biologinės įvairovės dienai pasirinkta tema – salų biologinė įvairovė. 2013 m. ši diena buvo skirta vandenims ir biologinei įvairovei, 2012 m. – jūrų biologinės įvairovei, 2011 m. – miškų biologinei įvairovei.

Lietuva parengė ir 1998 m. patvirtino Biologinės įvairovės išsaugojimo strategiją ir veiksmų planą, kuris tapo pirmuoju dokumentu, skirtu kompleksiškai įvertinti visai biologinei įvairovei ir jos būklei įtaką darančią veiklą ir aplinkos sąlygas. Strategijoje atlikta problemų analizė išryškino svarbiausius veiksnius, darančius įtaką Lietuvos biologinės įvairovės ir biologinių išteklių būklei. Nustatytos pagrindinės biologinės įvairovės išsaugojimo problemos. Strategijos tikslų sistemoje buvo nustatyti apsaugos lygmenys bei prioritetiniai ir kiti apsaugos tikslai.

Svarbiu tikslu tolesniam darbui tapo Lietuvos biologinės įvairovės studijos, turinčios įvertinti mūsų augalų, grybų ir gyvūnų rūšių sąrašus, parengimas. Nors Lietuvos mokslo institucijos šioje srityje yra atlikusios labai daug, tačiau tik rengiant bestuburių studiją buvo atlikta detali bestuburių gyvūnų ir augalijos rūšių inventorizacija. Gamtos tyrimų centro Botanikos institute daug metų vykdomi Lietuvos grybų tyrimai, išleisti didelės apimties juos apibendrinantys leidiniai.

Šiuo metu Lietuvos biologinę įvairovę sudaro apie 2 500 gyvūnų, 1 800 augalų ir 6 100 grybų rūšių. Šie sąrašai bus pildomi, nes tyrimai tęsiami. Daug dėmesio skiriama kultūrinių augalų ir naminių gyvūnų rūšims, veislėms ir kitiems sistematiniams vienetams tirti, registruoti ir saugoti.

Biologinė įvairovė kinta. Iš 1 800 Lietuvoje augančių augalų rūšių daugiau kaip 500 yra nevietinės. Sparčiai plinta kai kurie svetimžemiai, ekologiškai agresyvūs vandens bestuburiai, plėšrieji žvėrys. Invazinių rūšių problema aktuali visame pasaulyje. Aplinkos ministerija vykdo projektus, skirtus reguliuoti ekologiškai agresyviausių invazinių rūšių – manguto, kanadinės audinės, rainuotojo vėžio, nuodėgulinio grundalo, gausialapio lubino, uosialapio klevo, sosnovskio barščio – gausą.

Sparčiausiai sausumos ekosistemose nyksta siauros ekologinės specializacijos rūšys ir natūralios buveinės. Jos yra jautrios žemės ir miškų ūkio technologijų kaitai (veiklos intensyvinimui arba tradicinio ekstensyvaus žemės naudojimo nutraukimui). Dėl teritorijų naudojimo pakeitimų didėja natūralių buveinių ir rūšių vietinių populiacijų fragmentacija, blogėja sąlygos rūšims migruoti, keistis genetine informacija tarp izoliuotų vietinių populiacijų, todėl kyla grėsmė jų išlikimui. Nykstančias rūšis ir natūralias buveines vandenų ekosistemose labiausiai veikia vandenų tarša ir hidrologinis režimo pakeitimas, neracionalus gamtos išteklių naudojimas, migracijos kelių suardymas.

Biologinės įvairovės išsaugojimas Lietuvoje turi gilias tradicijas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu. Nacionaliniu lygmeniu biologinės įvairovės išsaugojimą tiesiogiai reglamentuoja Laukinės augalijos, Laukinės gyvūnijos, Saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių įstatymai, kiti teisės aktai, tiesiogiai ar netiesiogiai reguliuojantys aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimą. Rūšims ir bendrijoms išsaugoti sudaromi saugomų rūšių sąrašai, Lietuvos raudonoji knyga, steigiamos saugomos teritorijos, įgyvendinamos įvairios apsaugos programos.