– Ar dažnai savivaldybė gauna pranešimų dėl kaimynų laikomų šunų skleidžiamų garsų?
– Gauna. Lyginant su kitais pažeidimais, nepasakyčiau, kad dažnai, bet pasitaiko tikrai.
– Ar kaimynai tai kažkaip fiksuoja? Kas tame skunde būna parašyta?
– Įvairiai būna. Būna tiesiog parašyta, kad šuo nuolat loja ar staugia, būna ir pridėti garso ar vaizdo įrašai. Tai priklauso, matyt, ir nuo situacijos – ar tai yra butas, ar namas, ar šuo laikomas lauke, ar uždarytas.
– Kas gresia šeimininkams? Ar yra realiai nubaustų per šiuos metus ir kokios tos baudos yra?
– Nubaustų yra, atsakomybė numatyta nuo 150 iki 1000 eurų. Tačiau reikia pasakyti, kad vertinama būtent tai, ar nuolatinis šuns lojimas ar staugimas trikdo kitų asmenų darbą arba poilsį.
– Kokie argumentai tų gyventojų, kurie sulaukia baudų? Ar jie imasi veiksmų?
– Dažniausiai imasi. Dažnai būna taip, kad žmonės nežino apie tą situaciją. Kartais kaimynai, kurie pasiskundžia, nesivargina prieš tai pakalbėti su kaimynu ir informuoti, todėl gyventojai būna linkę tas problemas spręsti. Ne visada tai įvyksta čia ir dabar, nes tam reikia, matyt, ir truputį laiko, kažkokių papildomų pagalbų iš šalies, žmonių, kurie išmano gyvūnų elgesį ir žino, kaip tai spręsti. Tikrai imasi veiksmų, nėra taip, kad tiesiog ignoruoja, kadangi, kaip ir minėjau, tos baudos nemažos.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Kai kuriose savivaldybėse tarsi yra reikalavimas, norint laikyti augintinį, gauti kaimynų sutikimą. Ar logiškas toks reikalavimas?
– Dėl logikos nenoriu argumentuoti. Kiekviena savivaldybė turi teisę papildomai priimti tam tikrus reikalavimus savo savivaldybės teritorijoje. Vilniuje tokio reikalavimo nėra.

(be temos)
(be temos)
(be temos)