Kodėl šiemet pastebima mažiau vapsvų, nei pernai?, - klausia skaitytojai. Visgi specialistai teigia, kad tai greičiausiai klaidingas įspūdis, susidaręs dėl mažesnio vabzdžių aktyvumo. Maža to, jie perspėja, kad vapsvų vis dar turime saugotis, nes jos dar mėnesį gali netikėtai išskristi iš seno kelmės ar palėpės kampo ir skaudžiai įgelti.

Vapsvos vis dar aktyvios

GRYNAS.lt skaitytojai Aušrai pasirodė, kad pernai vapsvų buvo žymiai daugiau. Moteris svarstė, kad galbūt jas neigiamai paveikė prastos žiemojimo sąlygos. Tačiau entomologas, Vilniaus universiteto doc. dr. Eduardas Budrys nebuvo linkęs sutikti su tokia skaitytojos nuomone. Anot jo, nors specialūs tyrimai ir neatliekami, teigti, kad vapsvų šiemet sumažėjo, nėra pagrindo. Toks įspūdis susiformuoja greičiausiai todėl, kad dėl darganos vamzdžiai mažiau aktyvesni.

„Tiesą sakant neturiu duomenų, kad vapsvų šiemet mažiau. Gal žmonės jų mažiau mato. Aš irgi girdėjau apie tai kalbant. Tačiau man atrodo, kad jų beveik tiek pat kaip ir ankstesniais metais. Gal kai nėra karšta, jos nėra tokios aktyvios. Kai rugpjūtis būdavo karštas, visi stebėjosi iš kur jų tiek daug. Kai nėra taip karšta, jos kur kas mažiau pastebimos“, -  kalbėjo mokslininkas.

Be to, teigti, kad vabzdžių šįmet mažiau neleidžia ir geros jų žiemojimo sąlygos. Kur kas daugiau vapsvų pavasarį atgyja, jei žiema būna be atodrėkių – šalta ir snieguota. Pasak pašnekovo, šiemet ji tokia ir buvo.

Nuo įgėlimų šiemet mirė žmogus

Tiesa, vapsvų populiacijos dydį lemia ir pavasario pabaigos ir vasaros pradžios orai. Jei jie geri, geliančių vabzdžių trūkti neturėtų. „Gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje motinėlė, įkūrusi lizdą, jį aprūpina – augina pirmuosius savo vaikus. Jei tuo metu blogas oras, daug jų žūva. Bet šiemet tuo metu buvo neblogi orai“, - pasakojo E. Budrys.

Vapsvos aktyviausios rugpjūtį. O jei jis karštas, nuo jų apsiginti labai sunku. Tačiau kartu su geliančiais vabzdžiais dar teks gyventi iki spalio vidurio. Tuomet jos, įsitaisiusios kelmuose, medžių žievėje, durpėse ar palėpėse, užmigs žiemos miegu. O nubudusios gegužę ims ieškoti, kur įkurti lizdą.

Vapsvos beveik kasmet pareikalauja žmonių gyvybių. Ne išimtis ir šie metai. Liepos mėnesį šienaudamas savo namo kiemą sugeltas širšių Šventojoje mirė 36 metų vyras. Kitus vapsvų sugeltus žmones medikams pavyko išgelbėti.

Įgėlus vienai reikia sprukti

GRYNAS.lt primena, kad saulėtomis dienomis tiesioginiai saulės spinduliai vapsvų organizmo temperatūrą pakelia iki 35 laipsnių. Tada jos tampa daug aktyvesnės. Tiesa, vapsvos nėra agresyvūs vabzdžiai, išskyrus tuos atvejus, kai jos sutrikdomos maitinimosi metu ar suardomas jų lizdas. Prie žmogaus jas paprastai privilioja valgomų saldumynų kvapas. Vapsva gali nutūpti žmogui prie burnos, ant rankų, tačiau tai nereiškia, kad ji ketina gelti. Tokiais atvejais nereikia panikuoti, vabzdį reikia nuvyti ramiais judesiais. Vis dėlto savo lizdą vapsvos gina atkakliai ir aršiai.

Būtina atkreipti dėmesį, kad vapsvų įkandimai gali būti pavojingi net ir tiems žmonėms, kurie nėra alergiški šių vabzdžių nuodams. Geldami šie vabzdžiai išskiria tam tikrų aliarminių feronomų, prišaukiančių kitus šių vabzdžių gentainius ir sukeliančių jų agresiją, tad įgėlus vienai vapsvai, reikėtų pasišalinti iš įvykio vietos.

Vapsvos yra bendruomeniniai vabzdžiai, savo lizdus įrengiantys iš sukramtytos medienos palėpėse, drevėse ar žemėje. Viename lizde gali gyventi nuo 5 iki 10 tūkst. vabzdžių. Šie vabzdžiai minta vaisiais, pavyzdžiui, obuoliais, kriaušėmis, slyvomis, taip uogomis ir medumi.