Ankstyvas pavasaris ankstina kai kuriuos darbus sode, kurių nereikia atidėlioti, nes antraip vaismedžiai gali nukentėti. Kartu atkreipkime dėmesį į spygliuočius ir visžalius sodo augalus.

Nevėluokime baltinti

Jei orai kovą bus giedri, net trečdalis mėnesio dienų gali būti saulėtų. Būtent tokiomis dienomis kyla saulės smūgio vaismedžiams pavojus. Mat dieną jų kamienai labai įkaista, o naktį, jei temperatūra taps minusinė, smarkiai atvėsta. Dėl tokios galimos ir šį pavasarį temperatūrų kaitos įtrūksta vaismedžių žievė, pagelsta dekoratyviniai spygliuočiai. Tad verta pagalvoti apie vaismedžių apsaugą nuo saulės smūgio ir, žinoma, kenkėjų.

Šitaip atšilus orams, dabar, o ne kovo pabaigoje ar balandį, reikia baltinti vaismedžių kamienus specialiu skiediniu, kurio galima nusipirkti specializuotose sodo ir daržo reikmenų parduotuvėse. Baltinti tinka nelietinga diena, kai oro termometro gyvsidabrio stulpelis pakilęs virš nulio. Tokiu metu baltinant kamienus iš dalies sunaikinamos kai kurių grybų sporos, obuolinio vaisėdžio vikšrai bei kiti kenkėjai, žiemojantys žievės plyšiuose.

Pravers ir lentelės

Prieš baltinant kamienus verta atsargiai nugrandyti grandikliu seną, supleišėjusią medžio žievę, jei tai nebuvo nepadaryta iki šiol. Atliekant šį darbą, reikėtų dirvos paviršių aplink kamieną uždengti polietileno plėvele ar kita medžiaga, kad būtų lengva surinkti pavojingas sodui nuograndas ir jas sudeginti. Kartu būtina pašalinti visas ant vaismedžių likusias kaboti vaisių mumijas – jose knibžda vaismedžių priešai, kuriuos reikėtų sudeginti kartu su nuograndomis.

Nuo saulės smūgio (ne nuo kenkėjų) vaismedžių kamienus galima apsaugoti ir lentelėmis, kuriomis pridengiamas kamienas iš pietų ir pietvakarių pusės. Tinka ir kitos parankinės priemonės (pavyzdžiui, storesnis popierius ar maišinis audeklas). Jautrius spygliuočius ir visžalius augalus (pavyzdžiui, rododendrus), kad jie nepagelstų nuo saulės, reikėtų uždengti specialiu tamsiu šešėliniu audiniu (jo galima nusipirkti specializuotose parduotuvėse).

Saugokime jaunas obelaites

Saulės smūgiui labai jautrios jaunos obelaitės, todėl pravartu užmesti šieno ant jaunučių, vos 1,5 m aukščio vaismedžių šakelių. Tačiau vėjuoti orai gali paversti niekais tokią priedangą. Todėl pravers minėtas tinklinis tamsus audinys, kuriuo pridengiami nuo aitrių pavasarinių spindulių spygliuočiai ar visžaliai augalai.

Jei sodas liko rudenį nepatręštas, tai galima padaryti šio mėnesio pabaigoje, išberiant apie vaismedžius mineralinių trąšų (tik ne azoto) mišinius ir įterpiant jas (pavyzdžiui, kauptuku) į dirvą. Su taip dabar įprastu lietaus vandeniu trąšos iki pavasario pasieks šaknis.

Oras palankus retinti serbentų ir agrastų krūmus. Ant serbentų krūmų neverta palikti senesnių nei ketverių metų stiebų, o ant agrastų – senesnių nei septynerių.

Eglės dalia

Vasaris, anot garsiosios žolininkės Eugenijos Šimkūnaitės – eglės mėnuo. Deja, šio visad žalio medžio lietuviai ilgai vengė ir net nesodino gimus dukrai. Kodėl? Pasak E.Šimkūnaitės, lietuviai nuo seno eglę laikė mirties, nelaimės medžiu – keliuką į namus, kur pašarvotas mirusysis, smulkiomis eglišakėmis išbarstydavo, karstą eglių šakomis apkaišydavo. Laidoti veždami, vežimą ar net sunkvežimį jaunomis eglaitėmis papuošdavo, supiltą kapą eglutėmis apsmaigstydavo. Kol tokių eglučių spygliai žali, nenurudę, nenubyrėję, laikydavo ženklu, kad mirusysis nori su gyvaisiais bendrauti, pasakyti jiems tai, ko gyvas pasakyti nespėjęs.

Žolinčių akademijos receptų lobyne esama gaiviai kvepiančių receptų, kurių pagrindas – eglių spygliai.

Vitamininis gėrimas: 30 g eglės spyglių nuplauti šaltu vandeniu, sudėti į termosą ir užpilti 200 g verdančio vandens. Palaikyti 20 min., nukošti. Saldinti medumi ar cukrumi. Gerti per dieną 2–3 kartus. Šį gėrimą patariama vartoti kenčiantiesiems nuo reumatizmo ir ypač – tuberkuliozės.

Vitamininis gėrimas su spanguolėmis: 25 g eglės spyglių, 250 g karšto vandens, 20 min. palaikyti termose, nukošti. Skaninti spanguolių arba svarainių sultimis.

Tepalas: tinka pūlingoms žaizdoms, sumuštoms vietoms gydyti, esant sąnario išnirimui. Tepalas ruošiamas, imant lygiomis dalimis eglės spyglių, vaško, medaus, aliejaus. Viską pakaitinti ir palikti valandai.

Vanta: eglės šakų vanta mažina reumatinius, galvos skausmus, gerina miegą. Žolinčių akademijos vadovė kaunietė Danutė Kunčienė pataria naudoti eglės pumpurų nuovirą, sergant kvėpavimo takų uždegimais, lėtiniu plaučių uždegimu, reumatizmu, podagra, tulžies pūslės uždegimu. "Tyrimais įrodyta, kad sibirinės eglės šakelė net perpus sumažina mikrobų kiekį ligonio kambaryje", – priminė D.Kunčienė.