Valstybinius miškus tvarkantiems miškininkams dabar bene labiausiai rūpi pusamžių, brandžių ir perbrendusių eglynų sveikata. Tokiuose eglynuose, pasak Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vedėjo Virgilijaus Vasiliausko, pirmąjį šių metų pusmetį prognozuojama sanitariniu požiūriu nepalankiausia padėtis dėl gausėjančių miško kenkėjų žievėgraužių tipografų. Didžiausia rizika tuose medynuose, kur pernai laiku nebuvo sutvarkyti šių kenkėjų pirminiai židiniai, taip pat nuo vėtrų nukentėjusiuose miškuose, vyresnio amžiaus eglynuose. Nesutvarkius eglių vėjavartų, gali susidaryti žievėgraužių židinių naujose vietose.

Kaip matyti iš Valstybinės miškų tarnybos parengtos Lietuvos valstybinių miškų 2015 m. sanitarinės būklės apžvalgos, šalies miškai pernai labiausiai nukentėjo dėl medžių ligų (30 proc. visų židinių ploto), abiotinių veiksnių (29 proc.), gyvūnų daromos žalos (21 proc.) ir kenkiančių vabzdžių (20 proc.). Tokie pažeidimai pernai buvo užregistruoti 10,2 tūkst. ha plote. Jis net 2,2 karto mažesnis negu 2014 metais.

Infekcinės medžių ligos pernai pažeidė 3048 ha miškų – beveik 1,6 karto mažiau negu 2014 metais. Miškininkus džiugina tai, kad nuo 2006 m. bendras ligų židinių plotas vis mažėja. Pernai labiausiai nukentėjo uosynai (1578 ha) ir drebulynai (1269 ha). Ligų pažeisti medžiai sanitariniais kirtimais buvo iškirsti 1191 ha plote.

Abiotinių (vėjo, sausros, šalčio) ir kitų negyvosios gamtos veiksnių pažeidimų pernai užregistruota 2892 ha plote – 4,2 karto mažesniame negu 2014 metais. Nuo žvėrių ir kitų gyvūnų miškai pernai nukentėjo 2160 ha plote. Daugiausia žalos pridarė kanopiniai žvėrys (stirnos, elniai, briedžiai), kurių gausu mūsų miškuose. Pernai jų nukandžiotų ūglių užregistruota 963 ha plote, nulaupytos žievės – 862 ha. Miškuose nuolat daugėja briedžių, ir tai kelia vis daugiau galvos skausmo miškininkams. Pernai briedžių išlaužyti jaunuolynai buvo užfiksuoti 140 ha plote. Saugant valstybinius miškus nuo žvėrių, kasmet prireikia daug pastangų ir lėšų. Pavyzdžiui, pernai želdiniai buvo apsaugoti ištepant daugiau nei 100 tonų repelentų 17,5 tūkst. ha plote, tvoromis aptverta daugiau kaip 880 ha želdinių ir t. t.

Vabzdžiai pernai pakenkė 2062 ha miškų – beveik tris kartus mažiau nei 2014 metais. Daugiausia žalos pridarė medžių liemenų kenkėjai (1488 ha), o iš jų daugiausia pažeidimų sukėlė žievėgraužis tipografas (1445 ha). Palyginti su 2014 m., šio kenkėjo židiniai registruoti beveik 3 tūkst. ha mažesniame plote. Židinių plitimą pristabdė peržiemojusiam kenkėjui plisti nepalankūs pavasario orai ir gana vėsus ir lietingas liepos mėnuo, kai išskrenda naujai išsivysčiusi žievėgraužio antroji karta. Nemažos įtakos turėjo ir miškų urėdijų taikytos sanitarinės apsaugos profilaktinės priemonės: feromoninės gaudyklės, vabzdžiagaudžiai medžiai, insekticidai pagamintos žaliavinės medienos apsaugai ir kt.