Einančių į rudenėjančius miškus laukia ne tik grynas oras, grybai ir malonus poilsis, bet ir erkės bei briedmusės. Aktyviausios erkės būna du kartus per metus: gegužę ir rugpjūčio pabaigoje bei rugsėjo pradžioje.

Erkės gamtoje išliks visą laiką, tačiau tikimybė, kad jos paklius ant mūsų rūbų, sumažės tuomet, kai prasidės šalnos. „Jos tampa aktyvios esant 5 laipsniams šilumos. Vasarą per karščius jos yra mažiau aktyvios, o rudenį vėl suaktyvėja“, – portalui LRT.lt sako gamtininkas Andrejus Gaidamavičius.

Pasak gamtininko, rudenį žmonės dažnai erkes painioja su kitu nariuotakoju – briedmuse, kuri šokinėja nuo medžių. Ji turi sparnelius, o nukritusi ant kūno tuos sparnelius greitai nusigraužia.

„Briedmusė lenda po plaukais, yra kraujasiurbė. Tačiau kraujo briedmusė nesiurbia, o tiesiog įkanda. Kartais po jos įkandimo lieka rimtas guzas. Ji plokščia, sunku pagauti. Savo išvaizda panaši į erkę, ypač kai nusimeta sparnelius“, – pasakoja A. Gaidamavičius.

Tuo metu erkės, kaip aiškina gamtininkas, ant medžių netupi – aukščiausiai užlipa ant žolės stiebo pusę metro, be to, skiriasi jų maitinimosi būdas. „Erkės labiau reaguoja į spalvas ir tonus. Pavyzdžiui, kodėl rekomenduojama po miškus vaikščioti šviesiais drabužiais? Nes jos pripratusios šokti ant ko nors tamsaus. Paprastai gyvūnas būna tamsiaplaukis, ir tuomet, kai pasirodo koks nors šešėlis, erkės ant jo šoka“, – dėsto A. Gaidamavičius.

Pašnekovas siūlo vaikščioti po miškus apsirengus šviesiais drabužiais: „Erkės ant baltų drabužių vengia šokti, nes nelabai supranta, kad čia yra maistas. Tuo metu briedmusės orientuojasi pagal iškvepiamą anglies dvideginį – kaip ir uodai. Jei nekvėpuotum, uodas tavęs gal ir nerastų. Tiesiog pajaučia didesnę anglies dvideginio koncentraciją ir taip susiranda savo auką.“

Gamtininko teigimu, erkių miškuose galima sutikti iki Kalėdų. Dabar, kai sniego dažniau turime prieš Velykas, o ne per Kalėdas, matyt, iki pastarosios šventės bus erkių.

A. Gaidamavičius prognozuoja, kad ateityje erkių sparčiai daugės. Anksčiau šiltasis sezonas esą būdavo trumpesnis, todėl erkės susilaukdavo mažiau palikuonių, o dabar ta pati erkė per metus gali turėti keletą palikuonių generacijų.

„Jos kur kas geriau išgyvena, nes yra šiltos žiemos. Tam, kad būtų reguliuojamas erkių skaičius, bent savaitę turėtų būti 30 laipsnių šalčio – tuomet dalis jų iššąla. Dabar tokių žiemų neturime, visos jos sėkmingai peržiemoja. Dėl to daugės erkių, taip pat atsiras ir naujų rūšių, kokių pas mus nebuvo. Be to, jos platins naujų ligų, kurių pas mus nebuvo. Mes susiduriame su klimato kaitos pasekmėmis“, – LRT.lt sako gamtininkas A. Gaidamavičius.

Kaip išvengti erkės įsisiurbimo?

• Dirbdami sode ar planuodami išvyką į gamtą, tinkamai apsirenkite – dėvėkite šviesius drabužius, pasiūtus iš lygaus audinio. Apykaklė ir rankogaliai turi būti prigludę prie kūno, kelnės įkištos į batus ar kojines. Drabužius ir atviras kūno vietas rekomenduojama apipurkšti repelentais – skysčiais, atbaidančiais erkes.

• Kas 1–2 valandas apžiūrėkite drabužius – ar jais neropoja erkė, ir kūną – gal erkė jau įsisiurbė?

• Poilsiui ir apžiūrėjimui pasirinkite atvirą, saulėtą aikštelę, kurioje neveši žolė. Erkės dažniausiai įsisiurbia poilsiaujant. Judant raumenims joms sunkiau tai padaryti, todėl gulėti žolėje ar sėdėti ant kelmų nepatartina.

• Grįžę iš miško, sodo ar pasivaikščiojimo gamtoje, drabužius, kuriais vilkėjote, pakabinkite negyvenamoje patalpoje arba saulėtoje vietoje. Pakabinus drabužius kambaryje, juose pasilikusios erkės gali įsisiurbti kitiems šeimos nariams, net ir nebuvusiems gamtoje. Dar kartą apžiūrėkite savo kūną, rūpestingai patikrinkite paausius, pakinklius, kirkšnis, pažastis, sprandą – į šias vietas erkės labai mėgsta įsisiurbti. Gerai iššukuokite plaukus, išsimaudykite.