Saulė nurimo. Bet kažkaip per daug nurimo. Prieš keletą savaičių į Žemę atgręžtoje jos pusėje dėmių knibždėte knibždėjo – kaip ir derėtų saulės aktyvumo ciklo pikui, kai Saulė turėtų būti aktyviausia. Nors žybsnių ir plazmos pliūpsnių būta jau senokai. Tačiau dabar jau gerą savaitę Saulės diske nematyti nė dėmelės. Tiek M, tiek X kategorijos žybsnių tikimybė jau kelintą savaitę minimali – vos 1 proc. Kas darosi Saulėje?

Praėjusį penktadienį (liepos 18 d.) darytoje Saulės nuotraukoje, kurią užfiksavo NASA zondas SDO, lyg ir matėsi kažkoks juoduliukas, kuris galėjo virsti saulės dėme. Vis dėlto kitą dieną aktyvumas tame regione išsisklaidė ir Saulės diskas vėl buvo švarus. Kas nutiko mūsų žvaigždei?

„Visiškas štilis, – diagnozuoja saulės fizikas Tony Phillipsas. – Tai – keista, bet ne superkeista. Sutikite, kai per patį Saulės aktyvumo piką dieną ar net keletą šviesulio diske nematyti nė dėmelės, yra tikrai keista. Kita vertus, šio saulės aktyvumo ciklo pikas labiau primena aktyvumo šnipštą.“

T. Phillipsas pabrėžia, kad tai – silpniausias aktyvumo pikas per visą žmonijos kosminę epochą. Maža to, labai tikėtina, kad tai bus silpniausias pikas per pastaruosius 100 metų.

„Visa tai reiškia, kad saulės fizikai nė velnio nenutuokia, kas darosi Saulėje, – pripažino T. Phillipsas. – Mes vis dar nesuprantame, kaip reikia prognozuoti Saulės aktyvumą. Štai ką tenka pripažinti sulaukus šios žinutės iš Saulės.“

Šviesulio stebėtojams saulės dėmės yra labai įdomios. Tai – žvaigždės paviršiaus regionai, kur saulės aktyvumas būna žymiai didesnis nei įprastai. Būtent saulės dėmės į kairę ir į dešinę dosniai žarsto ne tik plazmą (vainikinės masės išsiveržimai), bet ir rentgeno ir gama spindulių daleles (saulės žybsniai). Jei pasiekia Žemę, visos šios gėrybės gali suketi mažų mažiausiai radijo ryšio trikdžius, pašvaistes, taip pat ir įvairaus galingumo geomagnetines audras.

Saulės dėmės susiformuoja žvaigždės magnetinio lauko sutankėjimuose – ten būna šiek tiek vėsiau nei kituose Saulės paviršiaus regionuose. Kaip tik todėl šie sutankėjimai atrodo tamsesni ir vadinami dėmėmis. Vaizdžiai tariant, saulės dėmė yra saulės magnetinių linijų mazgas, raizgalynė, ties kuriuo Saulės sferos membrana įplyšta ir į kosminę erdvę pasipila ypač didelės energijos žybsnių ir plazmos sprogimai.

Godardo kosminių skrydžių centro heliofizikas Alexas Youngas pripažįsta, kad pasakyti, kas Saulėje yra įprasta, o kas ne – gana sunku.

„Atidžiau Saulę stebime tik 50 metų. Ne kažin kas, turint omenyje, kad Saulei – 4,5 mlrd. metų“, – atkreipia dėmesį A. Youngas.

Tiesa, tokių štilių saulės fizikai yra matę ir anksčiau. Štai prieš trejus metus, 2011 m. rugpjūčio 14 d. Saulės diske irgi nebuvo nė dėmelės. Vis dėlto, kaip paaiškėjo, tais metais saulės aktyvumas buvo santykinai didelis – užregistruota keletas galingiausios X kategorijos žybsnių. Tad dėmių nebuvimas turėtų reikšti tik laikiną ramybės intervalą.

Koks šis ramybės periodas – irgi trumpalaikis ar užtruksiantis ilgiau – neaišku.

„Saulės prognozuoti mes dar nesugebame“, – dar kartą pripažino T. Phillipsas.